Gebėjimas projektuoti – kurti iškeltus reikalavimus atitinkančius ir atliekančius nurodytas funkcijas artefaktus – atskiria žmones nuo kitų gyvūnų ir mašinų. Bent jau ligi šiol. Manoma, kad neturėdamos tokio gebėjimo, protingos mašinos be žmogaus pagalbos negali kurti panašių į save mašinų. Tačiau Kinijoje sukurtas DI, sugebėjo suprojektuoti procesorių savarankiškai. Taip, kol kas ne patį našiausią, tačiau visgi veikiantį, ir šią užduotį įvykdė vos per 5 valandas. Tai maždaug 1000 kartų greičiau, nei reikia inžinierių žmonių komandai.
Dabartiniais matais „Intel 80486SX„ CPU, aišku, nieko įspūdingo, tačiau tokio lygio algoritmą nuo tuščio lapo sukurti per 5 valandas – neįsivaizduojama © Sergei Frolov CC-BY-SA-2.5.
Nors DI naudojančios mašinos jau demonstruoja gebėjimus kurti naujas medžiagas, baltymus ar programinę įrangą, tokių objektų kūrimo problemų sritis gan maža, todėl klausimas „Ar mašinos gali projektuoti kaip žmonės?“ tebelieka atviras. Tirdama DI galimybių ribas, specialistų komanda iš Kinijos mokslų akademijos institutų pradėjo DI mokymo projektuoti studiją. O būtent, DI iškeltas tikslas sukurti jam pačiam naudingą dalyką – centrinį procesorių, kompiuterio smegenis, vieną iš sudėtingiausių žmogaus sukurtų technologijos objektų.
DI turėjo sukurti logikos schemą, ir pateikti kaip Binary Speculation Diagram (BSD) algoritmą. Jokio programinio kodo mašina negavo, visas darbas atliktas vien remiantis išoriniu stebėjimu. Tikslumas ir efektyvumas buvo kontroliuojamas Monte-Carlo ir atstumo tarp Būlio funkcijų metodu, rašo Verge.
Darbo rezultatas buvo RISC-V architektūros procesorius. Bandymai parodė, kad jis palaiko „Linux“ šeimos operacinę sistemą, o našumu prilygsta „Intel 80486SX“, ketvirtai mikrolustų kartai, stalo kompiuteriuose pasirodžiusių dešimtojo dešimtmečio pradžioje.
Tuo tarpu kūrimo ciklas užtruko maždaug tūkstantį kartų trumpiau, praneša kinų specialistai – vos penkias valandas.
„Tai pirmasis pasaulyje DI sukurtas centrinis procesorius. Jis praplečia mašininio dizaino ribas ir yra neginčijamas įrodymas, kad DI gali programuoti kaip žmogus, – rašo autoriai. – Mes taip pat pademonstravome, kad mūsų metodu galima nuo tuščio lapo atrasti ne tik von Neumano architektūrą, bet smulkesnę architektūros optimizaciją, kas nušviečia mašinų vystymąsi“.
Britanijos kompanija „Pulsar Fusion“ ketina panaudoti dirbtinį intelektą kurti supergreitą kosminę raketą su termobranduoliniu varikliu, kuriuo Marsą būtų galima pasiekti vos per 30 dienų. DI tirs plazmos fiziką variklyje ir padės optimizuoti jo veikimą kosmose.
hightech.plus
Paieška archyve
