Elektronika.lt
 2025 m. spalio 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 19 d. 20:15
Vairuotojų svajonės tampa realybe: nauji elektromobiliai važiuos toliau, krausis greičiau ir svers mažiau
Spalio 19 d. 17:18
Dirbtinio intelekto dilema verslui: žinių trūkumas kelia didesnį susirūpinimą nei duomenų apsauga
Spalio 19 d. 14:12
Išmanioji energetika Turto banko pastatuose – bus įrengiami energijos kaupikliai
Spalio 19 d. 11:22
Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar lietuviai už elektrą moka mažiau nei lenkai?
Spalio 19 d. 08:15
Strateginis sprendimas kibernetiniam atsparumui – saugumo operacijų centras
Spalio 18 d. 20:28
Dirbtinis intelektas kuria tyrimus, kurie keičia gydymą: suklastoti straipsniai galėjo kainuoti tūkstančius gyvybių
Spalio 18 d. 17:38
Dirbtinis intelektas atkeliauja ir į vejos priežiūrą: „Husqvarna“ pristatė dar išmanesnius robotus vejapjoves
Spalio 18 d. 14:45
„Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaita 2025: daugiau nei pusė kibernetinių atakų susijusios su išpirkos reikalavimais ir šantažu
Spalio 18 d. 11:25
Sudužo telefono ekranas: kada pirkti naują apsimoka labiau nei taisyti?
Spalio 18 d. 08:24
Lietuvių kardiologo išrastas ant riešo dėvimas įrenginys jau išgelbėjo pirmąją gyvybę
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Tik laiko klausimas, kada į Žemę tėkšis asteroidas, – mokslininkai atrinko pačius pavojingiausius

Publikuota: 2023-05-25 12:53
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Per milijardus metų Žemę ne kartą talžė asteroidų smūgiai. Pačioje jaunystėje jų buvo daugiau, vėliau sumažėjo, bet niekur nedingo. Puikiai žinome Čikskulubo krituolį, kuris prieš 66 milijonus metų sukėlė katastrofą, išnaikinusią visus sausumos ir jūrų dinozaurus. Žmonijai kol kas tokio masto katastrofos pavyko išvengti, bet tik laiko klausimas, kada civilizacijos žlugimu grasinantis asteroidas pasuks mūsų link.

Tik laiko klausimas, kada į Žemę tėkšis asteroidas, – mokslininkai atrinko pačius pavojingiausius
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Po truputį kuriamos technologijos, leisiančios apsisaugoti nuo pražūtingo smūgio, bet tam reikia pavojingą asteroidą laiku ir vietoje pastebėti.

Asteroidų, net ir didelių, Saulės sistemoje gausybė, taigi svarbu žinoti, kurie iš jų gali kelti pavojų ir yra verti stebėjimo. Turėdami informacijos apie asteroido trajektoriją, galime apskaičiuoti jo orbitą ir bandyti prognozuoti, ar – ir kada – jis susidurs su Žeme.

Bet čia iškyla problema: prognozės patikimos tik maždaug šimtui metų į ateitį. Ilgesniais laikotarpiais asteroidų orbitos tampa chaotiškos – net ir labai mažos pradinių sąlygų paklaidos lemia milžiniškus prognozių pokyčius. O ir svarbios modeliui savybės yra tikrai įvairios – ne tik dabartinė asteroido padėtis ir greitis, bet ir jo dydis bei forma, nuo kurių priklauso iš Saulės gaunama šiluma, bei planetų judėjimas, kuris perturbuoja orbitą.

Naujame tyrime mokslininkai bando apeiti šias kliūtis, asteroidų susidūrimą su Žeme nagrinėdami tikimybiškai. Kiekvienam iš 157 asteroidų, kurių dydis viršija kilometrą, o orbita praeina mažiau nei 0,05 astronominio vieneto (atstumo nuo Žemės iki Saulės) nuo Žemės orbitos, jie apskaičiavo tikėtiną judėjimą artimiausią tūkstantį metų. Tą padarė daugybę kartų, varijuodami pradinius parametrus paklaidų ribose. Taip jie galėjo nustatyti, kurie asteroidai gali priartėti prie Žemės arčiau nei Mėnulio orbita, ir įvertinti tokio priartėjimo tikimybę.

Tokių asteroidų aptikta 28. Pavojingiausias atrodo asteroidas 7482 (pavadinimo jis neturi), kuris per artimiausią tūkstantmetį didžiąją dalį laiko praleis labai arti Žemės orbitos. Kiek arti jis bus prie pačios Žemės, pasakyti sudėtinga, bet stebėti jį tikrai verta.

Dar vienas išskirtinis asteroidas yra 143651, kurio orbita pasirodė labai chaotiška, neprognozuojama ilgesniu nei kelių dešimtmečių laikotarpiu. Šie rezultatai padės atsirinkti, kuriems asteroidams skirti daugiausiai dėmesio tikslinant jų orbitų parametrus.

Tyrimo rezultatai „arXiv“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Mokslininkai perrašė optikos taisykles: naujas lęšis mažesnis už smeigtuką, bet galingesnis už visus

Mokslininkai iš Australijos ir Vokietijos paskelbė apie naują technologinį proveržį, galintį iš esmės pakeisti kameras mūsų telefonuose, dronuose ir net palydovuose. Jie sukūrė vadinamąsias nanostruktūras, tai itin plonus lęšius, kurių storis prilygsta vos daliai žmogaus plauko.

Revoliucija iš vienos molekulės: nauja technologija žada elektronikos perversmą

Iki šiol dauguma sprendimų rėmėsi baterijomis arba atskirais komponentais energijai generuoti ir šviesai aptikti. Tai kėlė iššūkių, nes akumuliatoriai riboti, o papildomas sujungimas brangino gamybą. Dabar mokslininkai iš Pietų Korėjos sukūrė inovaciją, leidžiančią vienam prietaisui atlikti abi funkcijas vienu metu.

Pasektas proveržis kvantinės fizikos srityje

Australijos mokslininkai pasiekė proveržį kvantinės fizikos srityje, kuris gali pakeisti mūsų supratimą apie ateities elektroniką. Jiems pavyko sukurti metodą, leidžiantį atomams bendrauti per atstumą, prilygstantį tūkstančiams kilometrų, bet nanoskalėje.

2025 m. spalis
2025-10-17 12:34
NASA atskleidžia neįtikėtinus dalykus: mūsų žinutės galėjo pasiekti net ir nežemiškas civilizacijas
2025-10-16 09:10
Energetikos sektoriaus perversmas: mokslininkai atrado ateities sprendimą
2025-10-16 07:21
Lietuvoje prasideda pirmoji Tarptautinė mokslo savaitė „(re) SEARCH 2025“
2025-10-14 21:34
Mokslininkai iš žmogaus ląstelių augina „mini smegenis“, kad sukurtų gyvus asmeninius kompiuterius
2025-10-14 15:15
Mokslininkai netiki savo akimis: DI per kelias valandas padarė tai, kas žmonijai buvo neįmanoma šimtmetį
2025-10-13 15:39
Saulės aktyvumas kelia nerimą: NASA skambina pavojaus varpais, tai gali turėti katastrofinių padarinių (1)
2025-10-13 09:44
Jūsų išmanusis telefonas slepia tikrą lobį: nauja technologija paverčia elektronikos atliekas auksu
2025-10-12 13:36
Šaldymo plėvelė, pakeisianti kondicionierių veikimą, mokslininkai su „Samsung“ pristatė išskirtinį sprendimą
2025-10-10 06:25
Švedų mokslininkai sukūrė dirbtinį intelektą, prognozuojantį baterijų senėjimą stulbinančiu tikslumu
2025-10-07 13:44
Tamsiosios energijos įtaka kosminėms struktūroms
2025-10-07 09:24
Atradimas Japonijoje perrašo 145 metus galiojusias mokslo tiesas
2025-10-07 07:34
Veneros debesyse gausu vandens
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama