Elektronika.lt
 2026 m. kovo 21 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 20 d. 15:29
Patarė, kaip atsitraukti nuo socialinių tinklų: pradėkite nuo kelių paprastų įpročių
Kovo 20 d. 12:47
5 patarimai verslui: kaip komunikuoti, kad nepalaikytų sukčiais?
Kovo 20 d. 09:28
„VILNISH“: nauja paslauga istoriniams tekstams jidiš ir hebrajų kalbomis atpažinti
Kovo 19 d. 18:25
Šiuolaikinio vartotojo moralinė dilema: išmesti, perdirbti ar sutaisyti?
Kovo 19 d. 16:38
Agentinei prekybai Europoje skatinti „Visa“ pristatė programą „Agentic Ready“
Kovo 19 d. 14:44
Nuo telefonų iki saulės elektrinių: kaip elektronikos atliekas paversti vertingais ištekliais?
Kovo 19 d. 12:15
Eksperimentas: ar įmanoma persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
Kovo 19 d. 10:27
Į pagalbą moterims intymios sveikatos srityje – verslaus lietuvių jaunimo sukurtas dirbtinio intelekto įrankis
Kovo 19 d. 08:51
Pavasarinis spintos valymas gali pastebimai išauginti elektros sąskaitą: kaip to išvengti?
Kovo 18 d. 18:36
Naujasis „BMW i3“: iki 900 km viena įkrova ir naujos kartos technologijos
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Tik laiko klausimas, kada į Žemę tėkšis asteroidas, – mokslininkai atrinko pačius pavojingiausius

Publikuota: 2023-05-25 12:53
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Per milijardus metų Žemę ne kartą talžė asteroidų smūgiai. Pačioje jaunystėje jų buvo daugiau, vėliau sumažėjo, bet niekur nedingo. Puikiai žinome Čikskulubo krituolį, kuris prieš 66 milijonus metų sukėlė katastrofą, išnaikinusią visus sausumos ir jūrų dinozaurus. Žmonijai kol kas tokio masto katastrofos pavyko išvengti, bet tik laiko klausimas, kada civilizacijos žlugimu grasinantis asteroidas pasuks mūsų link.

Tik laiko klausimas, kada į Žemę tėkšis asteroidas, – mokslininkai atrinko pačius pavojingiausius
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Po truputį kuriamos technologijos, leisiančios apsisaugoti nuo pražūtingo smūgio, bet tam reikia pavojingą asteroidą laiku ir vietoje pastebėti.

Asteroidų, net ir didelių, Saulės sistemoje gausybė, taigi svarbu žinoti, kurie iš jų gali kelti pavojų ir yra verti stebėjimo. Turėdami informacijos apie asteroido trajektoriją, galime apskaičiuoti jo orbitą ir bandyti prognozuoti, ar – ir kada – jis susidurs su Žeme.

Bet čia iškyla problema: prognozės patikimos tik maždaug šimtui metų į ateitį. Ilgesniais laikotarpiais asteroidų orbitos tampa chaotiškos – net ir labai mažos pradinių sąlygų paklaidos lemia milžiniškus prognozių pokyčius. O ir svarbios modeliui savybės yra tikrai įvairios – ne tik dabartinė asteroido padėtis ir greitis, bet ir jo dydis bei forma, nuo kurių priklauso iš Saulės gaunama šiluma, bei planetų judėjimas, kuris perturbuoja orbitą.

Naujame tyrime mokslininkai bando apeiti šias kliūtis, asteroidų susidūrimą su Žeme nagrinėdami tikimybiškai. Kiekvienam iš 157 asteroidų, kurių dydis viršija kilometrą, o orbita praeina mažiau nei 0,05 astronominio vieneto (atstumo nuo Žemės iki Saulės) nuo Žemės orbitos, jie apskaičiavo tikėtiną judėjimą artimiausią tūkstantį metų. Tą padarė daugybę kartų, varijuodami pradinius parametrus paklaidų ribose. Taip jie galėjo nustatyti, kurie asteroidai gali priartėti prie Žemės arčiau nei Mėnulio orbita, ir įvertinti tokio priartėjimo tikimybę.

Tokių asteroidų aptikta 28. Pavojingiausias atrodo asteroidas 7482 (pavadinimo jis neturi), kuris per artimiausią tūkstantmetį didžiąją dalį laiko praleis labai arti Žemės orbitos. Kiek arti jis bus prie pačios Žemės, pasakyti sudėtinga, bet stebėti jį tikrai verta.

Dar vienas išskirtinis asteroidas yra 143651, kurio orbita pasirodė labai chaotiška, neprognozuojama ilgesniu nei kelių dešimtmečių laikotarpiu. Šie rezultatai padės atsirinkti, kuriems asteroidams skirti daugiausiai dėmesio tikslinant jų orbitų parametrus.

Tyrimo rezultatai „arXiv“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-17 11:28
Sunkieji elementai iš galaktikų susidūrimo nuolaužų
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama