Astronomams pagaliau pavyko įžiūrėti, kas slepiasi už egzoplanetą GJ 1214b – mažą į Neptūną panašų dangaus kūną, skriejantį aplink žvaigždę, esančią maždaug už 40 šviesmečių nuo mūsų, – gaubiančių debesų. Mini Neptūnai, primanantys sumažintą Saulės sistemos dujinės milžinės versiją, yra įprastas planetų tipas mūsų galaktikoje, tačiau artimiausioje mūsų aplinkoje tokių planetų nėra, tad šie pasauliai iki šiol mokslininkams iš esmės buvo nepažinūs, rašo „Live Science“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Iki šiol tolimos planetos stebėjimams trukdė storas debesų sluoksnis, tačiau įspūdingos Jameso Webbo kosminio teleskopo (angl. James Webb Space Telescope, JWST) infraraudonųjų spindulių šiluminio matymo galimybės leido astronomams prasiskverbti pro šią miglą.
Gegužės 10 d. žurnale „Nature“ paskelbti tyrimo rezultatai atskleidė, kad GJ 1214b atmosferą sudaro garai, o tai, pasak NASA tyrėjų, leidžia manyti, jog praeityje čia galėjo egzistuoti „vandens pasaulis“.
„Pastaruosius beveik dešimt metų apie šią planetą žinojome tik tiek, kad jos atmosferą dengė debesys arba migla“, – savo pranešime teigė NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos egzoplanetų tyrėjas Robas Zellemas.
Pasitelkę JWST vidutinės infraraudonosios spinduliuotės prietaisą (MIRI), mokslininkai sudarė planetos temperatūros žemėlapį, jai judant savo orbita, – jiems pavyko užfiksuoti informaciją tiek apie dieninę, tiek apie naktinę planetos pusę ir išsiaiškinti, iš ko ji sudaryta.
Temperatūra GJ 1214b dieną ir naktį labai skiriasi – dieną planeta įkaista iki 280 laipsnių Celsijaus, o naktį atvėsta beveik 40 laipsnių. Įsivaizduokite gyvenimą Žemėje, kai dieną tvyro nepakeliamas karštis, o naktį siaučia pūga – būtent taip čia atrodytų 40 laipsnių skirtumas!
Tokie didžiuliai GJ 1214b temperatūros svyravimai rodo, kad planetos atmosferą sudaro ne tik lengvos vandenilio molekulės, bet ir kažkas kita, pavyzdžiui, vanduo ar metanas. Tyrėjai šį atradimą laiko įdomia užuomina apie planetos praeitį, nes jos atmosfera neatitinka žvaigždės, aplink kurią ji skrieja, sandaros.
GJ 1214b „prarado daug vandenilio, jei jos susiformavimo pradžioje atmosferoje buvo daug vandenilio, arba ji iš karto susidarė iš sunkesnių elementų, t. y. daugiau ledo ir vandens turinčios medžiagos, – savo pranešime teigė pagrindinė tyrimo autorė, Merilendo universiteto astronomė Eliza Kempton. – Paprasčiausias paaiškinimas, radus labai daug vandens turinčią planetą, galėtų būti tai, kad ji susiformavo atokiau nuo žvaigždės, apie kurią sukasi.“
Astronomai dar daug ką turės išsiaiškinti apie GJ 1214b, tačiau JWST padedami, artimiausiu metu jie bandys stebėti ir daugiau mini Neptūnų. Pasak E. Kempton, tikimasi išsiaiškinti „nuoseklią istoriją“, kaip susidaro mini Neptūnai ir kaip šiame mini Neptūne atsirado tiek daug vandens.
Paieška archyve
