Marso skystoji šerdis yra mažesnė, tankesnė ir tikriausiai skleidžia nemalonesnį kvapą, nei manyta iki šiol, parodė „InSight“ modulis, užfiksavęs kitoje planetos pusėje sklindančias seismines bangas, rašo „IFL Science“.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Mūsų žinios apie Žemės branduolį surinktos daugiau nei šimtmetį tyrinėjant jo iškreipiantį poveikį kitoje pasaulio pusėje vykstančių žemės drebėjimų bangoms. Dabar atėjo eilė kitai planetai. Misijai „InSight“ nusileidus Marse, mokslininkai tikėjosi daugiau sužinoti apie vietinį seisminį aktyvumą. Užfiksuoti drebėjimus kitoje planetos pusėje buvo sunkiai įgyvendinama svajonė, tačiau ji išsipildė dėl projekto ilgaamžiškumo.
Žemėje seismografais galima išmatuoti netoliese vykstančių žemės drebėjimų sukeltus virpesius ir palyginti juos su rezultatais, gautais kitoje planetos pusėje, – tokiu būdu galima ištirti pokyčius, atsirandančius bangoms kertant Žemės branduolį. Marse turėjome tik vieną seisminį matavimo prietaisą, kuris turėjo atlikti viską, tačiau naujausių tyrimų duomenys rodo, kad to pakako norint gauti žinių apie Marso branduolį, naudojant tiesioginiu keliu sklindančių ir per mantiją vingiuojančių bangų palyginimą.
„Du seisminiai signalai – vienas iš labai tolimo drebėjimo, o kitas – iš meteorito smūgio tolimojoje planetos pusėje – leido mums seisminėmis bangomis ištirti Marso branduolį, – teigė Bristolio universiteto mokslininkė dr. Jessica Irving. – Mes klausėmės energijos, keliaujančios per kitos planetos šerdį, ir ją išgirdome.“
Bangos rodo, kad Marso branduolio spindulys yra 1 780–1 810 kilometrų, t. y. šiek tiek mažesnis ir tankesnis nei rodė ankstesni, atspindėtomis bangomis grįsti skaičiavimai. Remdamiesi apskaičiuotu tankiu ir sklindančių bangų greičiu, tyrėjai ieškojo bendrų elementų derinio, kuris Marso sąlygomis atitiktų matavimus.
Kaip pažymėjo J. Irving, „vadinamuosius „tolimosios pusės“ įvykius [...] sunkiau aptikti, nes daug energijos prarandama arba nukreipiama, bangoms keliaujant per planetą“. Marsas kur kas mažiau seismiškai aktyvus nei Žemė, todėl nenuostabu, kad „InSight“ per misijai numatytus Marso metus nieko tinkamo neužfiksavo. Tačiau 976 misijos dieną buvo pastebėtas drebėjimas tolimojoje Marso pusėje, o po 24 dienų planetą sudrebino meteorito smūgis, kurio vietą buvo galima tiksliai nustatyti.
Nors didelis branduolio tankis gali reikšti, kad jame gausu sunkiųjų metalų, mokslininkai mano, kad yra priešingai. „Tai nėra vien geležies rutulys, jame daug sieros bei kitų elementų, įskaitant nedidelį kiekį vandenilio“, – sakė J. Irving. Mokslininkų skaičiavimais, penktadalį branduolio masės sudaro lengvi elementai, tokie kaip deguonis ir anglis, priešingai nei Žemės branduolyje, kuriame vyrauja geležis ir nikelis. Didelis nemagnetinių elementų kiekis gali padėti paaiškinti, tokį staigų Marso magnetinio lauko praradimą, turėjusį katastrofiškų pasekmių.
Paieška archyve
