Remiantis naujai paskelbta milijonų mokslinių tyrimų darbų ir patentų analize, nepaisant vis didėjančio žinių kiekio, revoliucinių mokslinių atradimų ir technologinių inovacijų sparta lėtėja, praneša „Science Alert“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nors ankstesni tyrimai rodė nuosmukį atskirose disciplinose, šis tyrimas yra pirmasis, kuriame „aiškiai ir įtikinamai fiksuojamas novatoriškumo mažėjimas visose pagrindinėse mokslo ir technologijų srityse“, – AFP sakė pagrindinis autorius Michaelas Parkas.
Doktorantas M.Parkas tirtus atradimus ir inovacijas apibrėžia kaip tokius, kurie „atitrūksta nuo esamų idėjų“ ir „pastūmėja visą mokslo sritį į naują teritoriją“.
Tyrėjai įvertino 45 mln. mokslinių straipsnių, parašytų 1945-2010 m., ir 3,9 mln. patentų, išduotų 1976-2010 m. JAV.
Remiantis žurnale „Nature“ paskelbtais rezultatais, nuo pat šių laikotarpių pradžios moksliniai darbai ir patentai vis dažniau įtvirtina arba grindžia ankstesnes žinias.
Reitingas buvo sudarytas pagal tai, kaip dokumentai buvo cituojami kituose tyrimuose praėjus penkeriems metams po jų paskelbimo, darant prielaidą, kad kuo reikšmingesni moksliniai tyrimai buvo labiau , tuo mažiau buvo cituojami jų pirmtakai.
Labiausiai novatoriškų mokslinių tyrimų sumažėjo fizinių mokslų, tokių kaip fizika ir chemija, srityje.
Vyresnysis tyrimo autorius Russellas Funkas sakė, kad „mokslinių tyrimų pobūdis keičiasi“, nes vis dažniau taikomos laipsniškos inovacijos.
Žinių našta
Viena iš mažėjimo teorijų yra ta, kad visi „žemai kabantys vaisiai“ mokslo srityje jau nuskinti.
Jei taip būtų, įvairių mokslo sričių inovacijos mažėtų skirtingu greičiu, sakė M.Parkas.
Tačiau vietoj to „visose pagrindinėse srityse mažėjimas vyksta gana nuosekliai“, – sakė M.Parkas, teigdamas, kad ši teorija greičiausiai klaidinga.
Tyrėjai atkreipė dėmesį į vadinamąją „mokslinių tyrimų naštą“, kuri rodo, kad dabar mokslininkai turi išmokti tiek daug, kad įvaldytų tam tikrą sritį, jog jiems lieka mažai laiko padaryti reikšmingų atradimų.
Tai verčia mokslininkus ir išradėjus „sutelkti dėmesį į siaurą esamų žinių pjūvį, todėl jie tiesiog sugalvoja ką nors labiau konsoliduojančio, o ne griaunančio“, – sakė M.Parkas.
Kita priežastis gali būti ta, kad „akademinėje bendruomenėje didėja spaudimas publikuoti, publikuoti, publikuoti, nes tai yra rodiklis, pagal kurį vertinami akademikai“, pridūrė jis.
Mokslininkai paragino universitetus ir finansavimo agentūras daugiau dėmesio skirti kokybei, o ne kiekybei, ir apsvarstyti galimybę visiškai subsidijuoti metų trukmės akademines atostogas.
„Mes, kaip rūšis, netampame mažiau inovatyvūs“, – pabrėžė M.Parkas, atkreipdamas dėmesį į neseniai pasiektus laimėjimus, pavyzdžiui, mRNA technologijos panaudojimą COVID-19 vakcinose arba gravitacinių bangų matavimą 2015 m.
Paieška archyve
