Mokslininkai išsiaiškino, kada ir kaip mirs mūsų Saulė: bus įspūdingas reginys

Mokslininkai padarė prognozes, kaip atrodys paskutinės mūsų Saulės sistemos dienos ir kada tai įvyks.

Saulei yra apie 4,6 mlrd. metų – vertinant pagal kitų Saulės sistemos objektų, susiformavusių maždaug tuo pačiu metu, amžių. Remdamiesi kitų žvaigždžių stebėjimais, astronomai prognozuoja, kad ji pasieks savo gyvenimo pabaigą po dar maždaug 10 mlrd. metų.

Tačiau nebus taip, kad vieną dieną Saulė ims ir išnyks – šis procesas daug sudėtingesnis. Maždaug po 5 mlrd. metų Saulė turėtų virsti raudonąja milžine, jos branduolys susitrauks, o išoriniai sluoksniai išsiplės iki Marso orbitos ir praris mūsų planetą.

Hubble.com / LEM iliustr./ Katės Akies ūkas pro kosminį „Hubble“ teleskopą.

Kas tokiu atveju nutiks žmonijai? Na, iki to laiko žmonių tiesiog..nebeliks. Dėl to kaltas faktas, kad kas milijardą metų Saulės ryškumas padidėja apie 10 procentų. Po 1 mlrd. metų vandenynai Žemėje dėl šios priežasties išgaruos, o paviršius taps per karštas, kad vanduo galėtų susiformuoti iš naujo, rašo „Science Alert“.

„Kai žvaigždė miršta, ji išmeta į kosmosą dujų ir dulkių masę – vadinamąjį apvalkalą. Šis apvalkalas gali sudaryti net pusę žvaigždės masės. Tai atskleidžia žvaigždės branduolį, kuris šiuo žvaigždės gyvavimo laikotarpiu jau baigia išsekti ir galiausiai miršta“, – aiškino vienas iš straipsnio autorių, Mančesterio universiteto astrofizikas Albertas Zijlstra.

Įprastai raudonosios milžinės viršta planetiškais ūkais – švytinčiu kosminių dujų ir dulkių burbulu. Nors anksčiau skaičiavimai rodė, kad šios stadijos mūsų žvaigždė pasiekti negali dėl per mažos masės, 2018 m. tyrime kompiuterinis modeliavimas parodė, kad Saulė iš tiesų virs planetišku ūku.

„Karštas branduolys priverčia išmestą apvalkalą ryškiai švytėti maždaug 10 tūkst. metų – astronomijoje tai trumpas laikotarpis. Būtent dėl to planetinis ūkas tampa matomas. Kai kurie iš jų tokie ryškūs, kad galima pamatyti iš itin didelių atstumų, siekiančių dešimtis milijonų šviesmečių“, – pasakojo mokslininkas.

Komandos sukurtame duomenų modelyje iš tikrųjų prognozuojamas įvairių rūšių žvaigždžių gyvenimo ciklas.

Planetiškieji ūkai taip pavadinti ne todėl, kad iš tikrųjų turi ką nors bendro su planetomis, bet todėl, kad kai XVIII a. pabaigoje Williamas Herschelis atrado ūkus, kurie per tuometinius teleskopus atrodė panašiai kaip planetos, rašo „Science Alert“.