Žymiausi mokslininkai teigia, kad pasaulio galimybės išvengti didžiausių klimato kaitos padarinių sparčiai mažėja, nes nesugebėdami sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir imtis reikiamų veiksmų, kad užkirstume kelią katastrofai, įžengiame į „nežinomą destrukcijos teritoriją“, rašo „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Antradienį paskelbtoje ataskaitoje „United in Science“ teigiama, kad nepaisant pastaraisiais metais vis dažniau pasigirstančių įspėjimų, vyriausybės ir įmonės nepakankamai greitai keičiasi. Pasekmės jau matomos – vis ekstremalesni orai visame pasaulyje, kyla pavojus, kad klimato sistemoje gali atsirasti „lūžio taškų“, kurie reikštų greitesnius ir kai kuriais atvejais negrįžtamus pokyčius.
Neseniai Pakistane kilęs potvynis, kuris, pasak šalies klimato ministro, apsėmė trečdalį šalies teritorijos, yra naujausias ekstremalių oro sąlygų, kurios niokoja visą pasaulį, pavyzdys. Šią vasarą Europoje kilusi karščio banga, užsitęsusi sausra Kinijoje, didžiulė sausra JAV ir beveik badmečio sąlygos kai kuriose Afrikos dalyse taip pat atspindi vis dažniau pasitaikančius ekstremalius orus.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas sakė: „Naujasis šių nelaimių mastas nėra natūralus. Jos yra žmonijos priklausomybės nuo iškastinio kuro kaina. Šių metų „United in Science“ ataskaitoje matyti, kad klimato poveikis juda į dar nepažintą naikinimo teritoriją.“
Ataskaitoje teigiama, kad per ateinančius penkerius metus temperatūra pasaulyje greičiausiai viršys ikipramoninio laikotarpio lygį daugiau nei 1,5 laipsniu Celsijaus. Praėjusį lapkritį Glazge vykusiame svarbiame JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos (COP26) vyriausybės susitarė sutelkti dėmesį į tai, kad temperatūra neviršytų 1,5 laipsnio ribos, tačiau ataskaitoje teigiama, kad jų įsipareigojimai ir veiksmai, kuriais siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, neatitiko iškeltų reikalavimų.
Įsiveržimas į Ukrainą ir sparčiai kylančios dujų kainos paskatino kai kurias vyriausybes grįžti prie iškastinio kuro, įskaitant anglį. A. Guterresas įspėjo apie pavojų: „Kasmet dvigubai stipriname šią priklausomybę nuo iškastinio kuro, nors simptomai sparčiai blogėja.“
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad pasaulis nesugeba prisitaikyti prie klimato krizės padarinių. A. Guterresas pasmerkė turtingąsias šalis, kurios pažadėjo besivystančioms pagalbą, bet jos nesuteikė. „Skandalas, kad išsivysčiusios šalys nesugebėjo rimtai žiūrėti į adaptaciją ir nusišalino nuo savo įsipareigojimų padėti besivystančiam pasauliui“, – sakė jis.
Pasak jo, turtingosios šalys turėtų iš karto skirti 40 mlrd. dolerių per metus, kad padėtų šalims prisitaikyti, o iki 2030 m. šią sumą padidinti iki 300 mlrd. dolerių per metus.
Prisitaikymo prie ekstremalių oro sąlygų poveikio ir pažeidžiamų šalių patiriamų nuostolių bei žalos klausimas tikriausiai bus vienas iš svarbiausių lapkritį Egipte vyksiančiose JT derybose dėl klimato kaitos (COP27). Pagrindiniai veikėjai nerimauja dėl šios konferencijos perspektyvų, nes geopolitiniai sukrėtimai pakenkė trapiam Glazge pasiektam konsensusui.
„Climate Action Network“ vykdomoji direktorė Tasneem Essop teigė, kad vyriausybės turi pasiruošti COP27 ir parengti veiksmų planus, kurie atspindėtų krizės skubumą. „Siaubingas vaizdas, kurį piešia „United in Science“ ataskaita, jau yra milijonų žmonių, susiduriančių su pasikartojančiomis klimato katastrofomis, gyvenimo realybė. Mokslo duomenys akivaizdūs, tačiau dėl godžių korporacijų ir turtingų šalių priklausomybės nuo iškastinio kuro nuostolius ir žalą patiria bendruomenės, kurios mažiausiai prisidėjo prie dabartinės klimato krizės“, – teigė ji.
Žurnale „Joule“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad spartus perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos ir kitų švarios energijos rūšių būtų naudingas ekonomikai, nes ekologiškų technologijų sąnaudos sumažėjo.
Paieška archyve
