Tyrėjai siūlo panaudoti pačią visatą kaip laboratoriją išspręsti vienai didžiausių kosmoso paslapčių.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Viena iš pagrindinių visatos paslapčių yra ta, kad Didžiojo sprogimo momentu egzistavo dvi materijos formos: paprastoji materija ir antimedžiaga. Tačiau šios dvi formos sunaikina viena kitą, kai jos liečiasi. Todėl mokslininkai bando išsiaiškinti, kodėl Visata susideda iš įprastos materijos, o ne iš „nieko“, ir kur dingo visa antimedžiaga. Panašu, kad tyrinėtojai rado šios problemos sprendimą, rašo „The Independent“.
Pasak naujojo tyrimo autoriaus Yano Tsui iš Kalifornijos Riverside miesto universiteto (JAV), faktas, kad Visatoje vyrauja įprasta medžiaga, išlieka viena iš pagrindinių šiuolaikinės fizikos paslapčių.
„Asimetrija tarp materijos ir antimedžiagos ankstyvojoje visatoje yra būtina, kad visatoje dominuotų įprasta medžiaga, tačiau jos neįmanoma aptikti pagal žinomus fizikos dėsnius. Yra teorijų, galinčių visa tai paaiškinti, tačiau jų negalima patikrinti. Bet radome būdą, kaip panaudoti CMB (kosminė mikrobangų spinduliuotė), likusią po Didžiojo sprogimo, kad pačią visatą paverstume laboratorija, kuri išbandytų šias teorijas“, – sako Yano Tsui.
Atlikdami tyrimą, mokslininkai nusprendė patikrinti teoriją, susijusią su leptogeneze – dalelių skilimo procesu, dėl kurio ankstyvojoje visatoje galėjo atsirasti asimetrija tarp materijos ir antimedžiagos.
„Kai kurių tipų elementariųjų dalelių asimetrija pačioje Visatos egzistavimo pradžioje laikui bėgant ir dėl tolesnių dalelių sąveikų gali išsivystyti į materijos ir antimedžiagos asimetriją, kuri sukūrė mums žinomą kosmosą. Leptogenezė yra vienas iš įtikinamiausių mechanizmų, galinčių sukelti įprastos materijos ir antimedžiagos asimetriją, ir jis yra susijęs su tokia fundamentalia dalele kaip „dešiniarankis“ neutrinas, tačiau šios dalelės neįmanoma pagauti šiuolaikiniuose dalelių greitintuvuose Žemėje, net Didžiajame hadronų greitintuve dėl per didelės šios dalelės masės“, – sako Y. Tsui.
Mokslininko teigimu, Žemėje nereikia kurti galingesnio greitintuvo, nes tokios pat sąlygos, kokias galima jame sudaryti, egzistavo jau ankstyvojoje Visatoje.
„Kosminė infliacija, tai yra spartus Visatos plėtimasis pačioje jos egzistavimo pradžioje, sukūrė didelės energijos aplinką, kuri leido atsirasti naujoms sunkiosioms dalelėms, taip pat prisidėjo prie jų sąveikos kosminiame greitintuve, kurio energija 10 milijardų kartų viršija bet kurio šiuolaikinio dalelių greitintuvo galimybes“, – sako Y. Tsui.
Asimetrijos atsiradimo pėdsakų galima rasti galaktikų pasiskirstyme, taip pat kosminėje mikrobangų foninėje spinduliuotėje, kuri liko po Didžiojo sprogimo, teigia mokslininkai. Nauji tyrimai gali atskleisti materijos kilmę ir paaiškinti kodėl kosmose dominuoja įprasta materija.
Jei visatoje viskas turi pradžią ir pabaigą, tai reiškia, kad ir pati mūsų visata kada nors išnyks. Yra daug teorijų apie tai, kaip ir kada tai įvyks. Egzistuoja penkios populiariausios hipotezės, bylojančios apie kosmoso ateitį.
Paieška archyve
