Praėjus 50 metų po paskutinės „Apollo“ misijos, NASA pradeda naują skrydžių į Mėnulį erą. Naujosios programos „Artemis“ metu planuojama vėl į Žemės palydovą pasiųsti žmones ir įkurti ten bazę, kuri pasitarnaus planuojant žmonių misiją į Marsą. Pirmajam skrydžiui jau uždegta žalia šviesa – jo metu į Mėnulį bus pasiųsta raketa be įgulos, tik su manekenais. Skrydis buvo numatytas rugpjūčio 29 dieną 15.33 val. Lietuvos laiku, tačiau paskutinę minutę jį teko nukelti, nes mokslininkai aptiko vandenilio nuotėkį erdvėlaivyje. „Artemis 1“ turėtų pakilti iš Kanaveralo kyšulio penktadienį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šis įvykis į kosminių skrydžių stoties vietą pritraukė tūkstančius smalsuolių, norinčių savo akimis išvysti galingiausios kada nors NASA sukurtos raketos pakilimą.
„Space Launch System“ raketa kartu nešis įgulos kapsulę „Orion“, kurioje bus šiek tiek keistas manekenų, artefaktų, suvenyrų ir nulinės gravitacijos indikatorių derinys. Šįkart bus vykdomas 42 dienų skrydis aplink Mėnulį be įgulos, jo metu bus išbandyta tiek raketą, tiek erdvėlaivis, kuriuo galiausiai keliaus astronautai.
Kosmose taip pat bus dislokuota 10 miniatiūrinių palydovų, kurie atliks įvairius darbus – nuo tyrimų, kaip radiacija veikia mielių DNR, iki vandens ledo paieškų Mėnulyje.
Kosmose bus dislokuota 10 „CubeSat“ (miniatiūrinių palydovų), kurie giliajame kosmose atliks įvairius darbus – nuo radiacijos poveikio mielių DNR tyrimų iki vandens ledo paieškų Mėnulyje. Šios bandomosios misijos metu daug dėmesio skiriama kosmoso orams, nes didžiausią pavojų būsimoms įguloms kelia kosminė spinduliuotė.
„Orion“ skries maždaug 100 kilometrų virš Mėnulio, o po kelių savaičių įskris į Žemės atmosferą 25 tūkst. Km/h greičiu ir spalio 10 dieną turėtų nusileisti prie Kalifornijos pakrantės. Visos misijos metu erdvėlaivio viduje ir išorėje esančios kameros dalinsis vaizdais bei vaizdo įrašais.
Jei viskas vyks pagal planą, „Orion“ bus kosmose išbuvęs ilgiau nei bet kuris kitas erdvėlaivis, neprisijungęs prie stoties.
Šis skrydis – pirmoji programos „Artemis“ dalis, ateityje laukia dar daug darbų. „Artemis 2“ misijos metu įgula pirmą kartą prisisegs saugos diržus erdvėlaivyje ir pakils į orbitą tolimesniems bandymams – skris 4 dar neįvardyti astronautai, šis etapas numatytas 2024 metais. Maždaug 8-10 dienų truksiančio skrydžio metu jie apskries Mėnulį ir grįš atgal į Žemę.
Žmonės ant Mėnulio paviršiaus pagaliau vėl išsilaipins „Artemis 3“ misijos metu. Laikas priklausys nuo to, kaip seksis vykdyti ankstesnes misijas, tačiau kol kas planuojama, kad tai įvyks 2025-aisiais.
1969 metais Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas žengė pirmuosius mažus žingsnelius Mėnulyje ir pradėjo ypatingą kosmoso tyrinėjimų erą. Paskutinį kartą žmonės Mėnulyje vaikštinėjo 1972-aisiais – vėliau ši programa buvo nutraukta, NASA nebegavo finansavimo. „Apollo“ pakeitė mūsų požiūrį į savo planetą ir pačius save. Dabar, praėjus pusei šimtmečio, Mėnulis vėl yra žmonijos akiratyje, o tiems, kurie niekada savo akimis nematė „Apollo“ misijų, tikimasi, kad tai taps nauju įkvėpimu.
Naujosios misijos pavadintos graikų deivės Artemidės, Apolono dvynės sesers vardu. Ji buvo medžioklės, Mėnulio ir skaistybės globėja. Žadama, kad „Artemis“ misijos bus kitokios. NASA planuoja Mėnulyje išlaipinti pirmąją moterį ir ne baltųjų rasės žmogų, taip norėdami parodyti, kad kosmoso tyrinėjimai yra atviri visiems. Mėnulio paviršius – tik pati pradžia, nes NASA užmojai siekia žmones pagaliau nugabenti į Marsą.
Paieška archyve
