NASA paskelbė įtaigų garso įrašą, kuriame girdimos garso bangos, sklindančios iš supermasyvios juodosios skylės, esančios už 250 milijonų šviesmečių, rašo „Science Alert“.
Artimiausia Žemei supermasyvi juodoji skylė / NASA nuotr.
Juodoji skylė yra Persėjo galaktikų telkinio centre, o iš jos sklindančios akustinės bangos buvo pakeltos 57 ir 58 oktavomis aukštyn, kad būtų girdimos žmogaus klausai.
Gegužę NASA paskelbė rezultatą, kuriame girdimas nežemiškas garsas, ir kuris, jei atvirai, skamba ne tik baisiai, bet ir šiek tiek piktai.
Tai pirmas kartas, kai šios garso bangos buvo išgautos ir išgirstos.
Kas vyksta šiame įraše? Galbūt negalime girdėti garso erdvėje, bet tai nereiškia, kad jo nėra.
2003 m. astronomai aptiko kai ką išties stulbinančio: akustines bangas, sklindančias per daugybę dujų, supančių supermasyvią juodąją skylę Persėjo galaktikų telkinio centre, kuri dabar garsėja savo bauginančiu klyksmu.
Dabartinio jų stiprumo mes negalėtume išgirsti. Bangos apima žemiausią kada nors žmonių aptiktą Visatos garsą – gerokai žemiau žmogaus klausos ribų.
Tačiau neseniai atliktas sonifikavimas ne tik pakėlė įrašą į aukštesnę oktavą, bet ir papildė iš juodosios skylės aptiktas natas, todėl galime įsivaizduoti, kaip jos skambėtų tarpgalaktinėje erdvėje.
Šie garsai nėra tik mokslinė įdomybė. Tankios dujos ir plazma, sklindančios tarp galaktikų, esančių galaktikų spiečiuose, – vadinamoji tarpgalaktinė terpė – yra tankesnė ir daug daug karštesnė nei terpė, esanti už galaktikų spiečių ribų.
Garso bangos, sklindančios klasterio vidine terpe, yra vienas iš mechanizmų, kaip galima ją įkaitinti, nes jos perneša energiją per plazmą.
Kadangi temperatūra padeda reguliuoti žvaigždžių formavimąsi, garso bangos gali būti labai svarbios ilgą laiką vykstant galaktikų spiečių evoliucijai.
Dėl šios šilumos galime aptikti ir garso bangas. Kadangi vidinė telkinio terpė yra tokia karšta, ji ryškiai švyti rentgeno spinduliuose. „Chandros“ rentgeno spindulių observatorija leido ne tik iš pradžių aptikti garso bangas, bet ir įgyvendinti sonifikacijos projektą.
Paieška archyve
