Kvazarai yra ypatingai ryškūs aktyvūs galaktikų branduoliai – objektai, susidedantys iš supermasyvios juodosios skylės ir į ją krentančių dujų. Įkaitusios dujos neretai spinduliuoja kaip šimtas milijardų Saulių ar daugiau. Dabar aptiktas kvazaras, kurio šviesis viršija 100 trilijonų Saulės šviesių.
Asociatyvi nuotr.
Tai yra ryškiausias žinomas kvazaras per pastaruosius devynis milijardus metų – ryškesni žinomi egzistavo tik „kosminio vidurdienio“ metu, kai tiek galaktikų aktyvumas, tiek žvaigždžių formavimasis vidutiniškai Visatoje buvo keliasdešimt kartų didesni, nei dabar. Kvazaro, įvardijamo tik katalogo numeriu SMSS J114447.77-430859.3, šviesa iki mūsų keliavo septynis milijardus metų.
Išmatavę kvazaro spektrą, mokslininkai aptiko keletą plačių spektro linijų. Jos išsiplečia todėl, kad sklinda iš dujų, kurios dideliais greičiais skrieja aplink centrinę juodąją skylę. Žinodami dujų greitį, galime apskaičiuoti ir juodosios skylės masė – ji pasirodė esanti apie 2,5 milijardo Saulės masių. Skaičius didžiulis, bet toli gražu ne pats didžiausias tarp supermasyvių juodųjų skylių.
Tai yra gana įdomu, nes tam, kad pasiektų tokią kvazaro galią, ši juodoji skylė turėtų ryti daugiau nei 80 Saulės masių dujų per metus. Tuo tarpu teoriniai skaičiavimai rodo, kad 2,5 milijardo Saulės masių juodoji skylė tegali suvalgyti 55 Saulės mases per metus – pasiekus šią ribą, spinduliuotės slėgis atsveria gravitaciją, todėl dujos sparčiau kristi nebegali.
Akivaizdu, kad kažkur yra neatitikimas. Gali būti, kad kvazaro spinduliuotė sklinda nesimetriškai, ir į mus nukreiptas didesnis nei vidutinis srautas. Gali būti, kad juodosios skylės masė įvertinta neteisingai – šio dydžio paklaidos siekia maždaug trijų kartų neatitikimą. Galimi ir kitokie paaiškinimai, kurie atskleistų naujų žinių apie šių išskirtinių kosminių monstrų prigimtį ir fiziką.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
Paieška archyve
