Astronomai pateikė išsamiausią Paukščių Tako tyrimą, atskleidžiantį tūkstančius „žvaigždžių drebėjimų“ ir žvaigždžių DNR bei padedančius nustatyti gyvybei tinkamiausius mūsų galaktikos kampelius, rašo „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Europos kosmoso agentūros zondo „Gaia“ stebėjimų laukas aprėpia beveik du milijardus žvaigždžių – apie 1 proc. visų, esančių mūsų galaktikoje, – ir leidžia astronomams atkurti Paukščių Tako struktūrą bei sužinoti, kaip ji vystėsi milijardus metų.
Ankstesni 2013 m. paleisto robotizuoto erdvėlaivio „Gaia“ tyrimai padėjo itin tiksliai nustatyti žvaigždžių judėjimą mūsų galaktikoje. Modeliuodami jį atbuline eiga, astronomai gali nustatyti, kaip ilgainiui keitėsi mūsų galaktika. Naujausi, spektroskopija grįsti stebėjimai, kuomet žvaigždžių šviesa padalinama į skirtingus bangos ilgius, papildo turimas žinias duomenimis apie cheminę žvaigždžių sudėtį, jų temperatūrą, spalvą, masę ir amžių.
Šie matavimai netikėtai atskleidė tūkstančius žvaigždžių drebėjimų – kataklizminių į cunamį panašių reiškinių žvaigždžių paviršiuje. „Žvaigždžių drebėjimai mums suteikia nemažai informacijos apie žvaigždes – ypač apie jų vidinį veikimą, – sako su „Gaia“ duomenimis dirbanti Liuveno universiteto Belgijoje mokslininkė Conny Aerts. – „Gaia“ atveria aukso kasyklą masyvių žvaigždžių asteroseismologijai.“
„Matyti, kaip Paukščių Tako pusiaukelėje keičiasi šių žvaigždžių šviesumas, toks pat jausmas, kaip stebėti, kai prieš tavo akis ima kisti saulės forma“, – aiškina Londono universiteto koledžo Mullardo kosmoso laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis dr. George`as Seabroke`as.
„Gaia“ turi 1 mlrd. pikselių kamerą – didžiausią kada nors naudotą kosmose – ir daugiau kaip 100 elektroninių detektorių. Naujausias duomenų rinkinys atspindi didžiausią iki šiol cheminį galaktikos žemėlapį, kuriame kataloguojama šešių milijonų žvaigždžių sudėtis, – dešimt kartų daugiau nei ankstesniuose stebėjimais iš žemės paremtuose kataloguose.
Iš žvaigždžių cheminės sudėties galima spręsti apie jų susidarymo vietą bei kelionę, o tai padeda susidaryti aiškesnį Paukščių Tako istorijos vaizdą. Pirmosiose pirmykštėse žvaigždėse, susiformavusiose netrukus po Didžiojo sprogimo, buvo randama tik lengvųjų elementų – vandenilio ir helio. Jos sukūrė pirmąsias supernovas, praturtinusias galaktikas metalais ir kitais elementais, tokiais kaip anglis ir deguonis, o vystantis tolimesnėms žvaigždžių kartoms, atsirado daugiau sunkiųjų elementų. Žvaigždės cheminė sudėtis yra tarsi jos DNR, suteikianti mums svarbios informacijos apie jos kilmę.
„Gaia“ atskleidė, kad kai kurios mūsų galaktikos žvaigždės susideda iš pirmykštės medžiagos, o kitos, pavyzdžiui, mūsų Saulė, sudaryta iš materijos, praturtintos ankstesnių kartų žvaigždžių liekanomis. Žvaigždės, esančios arčiau mūsų galaktikos centro ir plokštumos, yra turtingesnės metalų nei žvaigždės, esančios didesniu atstumu nuo centro. Pagal žvaigždžių cheminę sudėtį „Gaia“ nustatė iš kitų galaktikų į Paukščių Taką atskriejusias žvaigždes.
„Mūsų galaktika yra tarsi žvaigždžių katilas, – sakė Alejandra Recio-Blanco iš Prancūzijos Žydrojo kranto observatorijos, bendradarbiaujančios su „Gaia“ projektu. – Ši įvairovė yra nepaprastai svarbi, nes ji mums pasakoja mūsų galaktikos formavimosi istoriją.“
Paieška archyve
