Europos kosmoso agentūra „EKA“ („ESA“ – European Space Agency) paviešino naujas Marso paviršiaus ypatumų fotografijas. Jas padarė „Mars Express“ kosminių tyrimų projekte dalyvaujantys aparatai.
© ESA/DLR/FU Berlin, CC BY-SA 3.0 IGO
2003 metų birželio 2 dieną Baikonūro (Kazachstanas) kosmodrome pakilo nešančioji raketa „Soyuz-FG/Fregat“. Jos tikslas buvo ypatingas – pasiekti Marsą. Raketa gabeno prietaisus ir aparatus, skirtus „EKA“ inicijuoto kosminių tyrimų projektui „Mars Express“. Žinoma, pasiruošimas projektui prasidėjo daug anksčiau. Skrydis buvo planuojamas ir derinamas iki smulkiausių detalių, testuojamos valdymo sistemos, atliekami testai ir skrydžio simuliacijos.
„Mars Express“ pavadinimas simbolizuoja greitį ir našumą, tai buvo aparatų projektavimo gairės. Taip pat, žodis „Express“ užsimena apie sąlyginai trumpą tarpplanetinį skrydį – pakilimas buvo suplanuotas tuo momentu, kada Žemė ir Marsas buvo labiausiai priartėję vienas prie kito per pastaruosius maždaug 60 000 metų.
Projekto pagrindiniai aparatai – dirbtinis planetos palydovas „Mars Express Orbiter“ ir paviršiaus tyrimo zondas „Beagle 2“. Deja, zondas susidūrė su keblumais nusileidimo metu ir buvo paskelbtas prarastu. Buvo ilgai spėliojama, kas galėjo būti nesėkmės priežastimi – per kietas nusileidimas, atmosferos poveikis, nenumatytas oro pagalvės defektas. Paslaptis išaiškėjo 2015 metais, kada NASA aparatas „Mars Reconnaissance Orbiter“ aptiko nelaimėlį „Beagle 2“. Blogai suveikė poros iš keturių saulės baterijų plokščių išsiskleidimas. Tai užblokavo zondo valdymo ir ryšio prietaisus.
Palydovas „Mars Express Orbiter“ nesklandumų nepatyrė ir 2003 metų gruodžio mėnesį sėkmingai pakibo orbitoje, maždaug 250 km nuo Marso paviršiaus. Būtent jis ir siunčia vis naujas Raudonosios planetos paviršiaus fotografijas.
© ESA/DLR/FU Berlin, CC BY-SA 3.0 IGO
Naujausios fotografijos apima Tantalo įdubas. Pirmasis įspūdis – tarsi, kažkas milžiniškais nagais išvagojo planetos paviršių. Deja, kosminių monstrų gerbėjai turės nusivilti. Tai – natūralaus paviršiaus formavimosi proceso rezultatas. Kaltininkas – Marso ugnikalnis „Monte Alba“. Jo veikla lėmė ugnikalnio viršūnės iškilimą, dėl ko aplinkui susiformavo gilios įdubos ir paviršiaus rėžiai, panašūs į nagų pėdsakus. Šių darinių ilgis siekia 1000 km, plotis apie 10 km. Apskaičiuotas gylis galėtų būti iki 350 m.
Sutikime, vaizdas turėtų būti įspūdingas. Būtų šaunu tokioje vietoje pasidaryti „asmenukę“? Bet, net jų pavadinimas „Tantalo įdubos“ jau pasako, kad tai nepasiekiama. Tikėkimės, kad tai mums nepasiekiama tik laikinai.
Paieška archyve
