Elektronika.lt
 2026 m. kovo 20 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 20 d. 15:29
Patarė, kaip atsitraukti nuo socialinių tinklų: pradėkite nuo kelių paprastų įpročių
Kovo 20 d. 12:47
5 patarimai verslui: kaip komunikuoti, kad nepalaikytų sukčiais?
Kovo 20 d. 09:28
„VILNISH“: nauja paslauga istoriniams tekstams jidiš ir hebrajų kalbomis atpažinti
Kovo 19 d. 18:25
Šiuolaikinio vartotojo moralinė dilema: išmesti, perdirbti ar sutaisyti?
Kovo 19 d. 16:38
Agentinei prekybai Europoje skatinti „Visa“ pristatė programą „Agentic Ready“
Kovo 19 d. 14:44
Nuo telefonų iki saulės elektrinių: kaip elektronikos atliekas paversti vertingais ištekliais?
Kovo 19 d. 12:15
Eksperimentas: ar įmanoma persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
Kovo 19 d. 10:27
Į pagalbą moterims intymios sveikatos srityje – verslaus lietuvių jaunimo sukurtas dirbtinio intelekto įrankis
Kovo 19 d. 08:51
Pavasarinis spintos valymas gali pastebimai išauginti elektros sąskaitą: kaip to išvengti?
Kovo 18 d. 18:36
Naujasis „BMW i3“: iki 900 km viena įkrova ir naujos kartos technologijos
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Vilniaus universiteto informatikai pasitelkę dirbtinį intelektą ketina užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms

Publikuota: 2022-04-22 11:50
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Dirbtinis intelektas dažnai kelia nerimą dėl konkurencijos žmogaus protui ir ateities darbo vietų, daugeliui tai vis dar skamba kaip fantastinių filmų scenarijų dalis. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) mokslininkai siekia, kad dirbtinis intelektas taptų prieinama priemone kiekvienam ir padėtų kovoti su didžiausia mirties priežastimi Lietuvoje – širdies bei kraujagyslių ligomis.

Vilniaus universiteto informatikai pasitelkę dirbtinį intelektą ketina užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms

Pagrindinė kovos prieš ligas priemonė – nuolatinė prevencija. Deja, statistika rodo, kad mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų atvejai namuose pastaraisiais metais išaugo net 90 procentų. Mokslo pasiekimams yra labai svarbu verslo įsitraukimas: VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) Vaizdų ir signalų analizės grupės mokslininkai pradėjo bendradarbiavimą su įmone „Zivė“. Šio susivienijimo tikslas – dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios ilgalaikio širdies veiklos stebėjimo informacinės sistemos kūrimas. Įmonė per 2018–2020 metus sukūrė elektrokardiogramos prietaisą, kuris segamas ant žmogaus krūtinės ir gali būti naudojamas namų sąlygomis: būnant ramybės būsenoje, sportuojant ar atliekant bet kokią kitą kasdienę veiklą. Širdies veikla gali būti sekama visą parą prietaisą prijungus prie išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio – programėlė realiu laiku atvaizduoja išsamius širdies veiklos duomenis.

Siekiama, kad kuriama technologinė inovacija būtų ne tik prieinama, bet ir patogi kiekvienam vartotojui. Iki to veda ilgas darbų procesas, kuriam reikia didelių proto ir finansinių resursų – dirbtiniu intelektu grindžiami metodai, dėl skaičiavimų gausos, reikalauja itin našios skaičiavimų infrastruktūros, todėl algoritmų mokymui ir testavimui „Zivė“ pasirinko fakulteto turimą, 2021 metais atnaujintą, įrangą. Verslo ir mokslo sričių susitelkimas bendram tikslui gali padėti sukurti inovatyvius produktus gerokai greičiau. Pasak MIF prodekano ir projekto darbo grupės vadovo Povilo Treigio, tai yra atsakingas tyrime dalyvaujančių partnerių požiūris į kuriamas medicinines technologijas apjungiant tiek verslo atstovus, tiek mokslininkus, tiek naujausias našiųjų skaičiavimų technologijas, leisiančias atnešti į namus ankstyvąją širdies diagnostiką, ypač žinant jog širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš penkių pagrindinių mirties priežasčių. Kita vertus, tokio tipo bendradarbiavimas yra sėkmės pavyzdys – teikiami kvalifikuoti moksliniai tyrimai ir techninė bazė leidžia pasiūlyti aukštos kokybės produktus.“

DMSTI Vaizdų ir signalų analizės grupės mokslininkė Jolita Bernatavičienė pabrėžia, kad šis projektas – tai galimybė prisidėti prie istorinių įmonės „Zivė“ prietaisų elektrokardiogramų duomenų analizės įrankių kūrimo: „Duomenų analizei yra taikomi įvairūs duomenų inžinerijos metodai reikšminiams širdies pūpsnių požymiams išskirti, bei kuriami giliojo mokymo algoritmai elektrokardiogramų įrašų vertinimui.“

Sėkmingas bendradarbiavimas atvertų duris ne tik naujiems moksliniams bendradarbiavimas ir atradimas, bet ir gali padėti užkirsti kelią ar geriau suvaldyti širdies ir kraujagyslių ligas kiekvienam iš mūsų.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-17 11:28
Sunkieji elementai iš galaktikų susidūrimo nuolaužų
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama