Daugelis astronominių objektų nekinta per žmonių gyvenimus, tačiau kai kurie visgi keičiasi. Pastarieji vadinami trumpalaikiais, arba tranzientais (angl. transients). Trumpalaikių reiškinių pavyzdžiai yra supernovos ir pulsarai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Supernovos – žvaigždžių sprogimai – sužimba staiga, maksimalų šviesį pasiekia per kelias dienas ar savaites, o išblėsta per kelis mėnesius. Pulsarai – neutroninės žvaigždės, sparčiai besisukančios aplink ašį – žybsi sekundžių ar trumpesniu dažniu, nors pats žybsėjimas nekinta tūkstančius metų.
Dabar pirmą kartą aptiktas radijo bangų šaltinis, žybsintis minučių intervalais. GLEAM-X J162759.5-523504 (šis pavadinimas nurodo apžvalgos pavadinimą ir šaltinio koordinates) aptiktas ieškant įvairių trumpalaikių reiškinių radijo bangų ruože. Duomenys buvo surinkti 2018 metais, o šis šaltinis juose buvo matomas apie tris mėnesius.
Žybsniai kartojosi visiškai periodiškai, kas 18 minučių ir 11 sekundžių. Ir jie buvo ypatingai ryškūs – šviesesni už bet kokį kitą šaltinį nagrinėtame elektromagnetinio spektro ruože. Mokslininkų teigimu, greičiausiai šis šaltinis yra magnetaras – išskirtinai stiprų magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė. Tokie objektai švyti dėl magnetinio lauko sąveikos su aplink esančia medžiaga. Tokią interpretaciją patvirtina ir faktas, kad GLEAM-X J162759.5-523504 žybsnių spinduliuotė stipriai poliarizuota, t.y. bangos svyruoja beveik tiksliai viena kryptimi. Magnetinio lauko sukeliama spinduliuotė būtent ir pasižymi stipria poliarizacija.
Teoriniai modeliai prognozuoja, kad kai kurie magnetarai gali suktis labai ilgais – dešimčių minučių trukmės – periodais, bet visi iki šiol atrasti magnetarai sukosi daug greičiau. Magnetarai įprastai sukasi greitai, nes yra labai maži – vos keliolikos kilometrų skersmens. Tiek susitraukęs mirštančios žvaigždės branduolys privalo suktis greitai, kad išlaikytų judesio kiekio momentą. Tačiau jei žvaigždė prieš sprogimą sukosi išskirtinai lėtai, ir magnetaras galėjo užgimti lėtas.
Alternatyvi hipotezė – baltoji nykštukė: žvaigždės liekana, kurios spindulys prilygsta Žemės spinduliui. Ji gali suktis lėtai, bet nežinia, kaip gali įgyti tokį stiprų magnetinį lauką. Po trijų mėnesių šaltinis pranyko ir kol kas neatsinaujino. Tyrėjai tikisi dar jį išvysti ateityje – detalesni stebėjimai padės geriau suprasti objekto prigimtį.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
Paieška archyve
