Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės mokslininkai pranešė išgavę rekordinį kiekį energijos vykstant valdomai branduolių sintezei. Šis pasiekimas yra svarbus ieškant būdų panaudoti energijos šaltinį, laikomą švaresniu ir pigesniu už atominę energetiką. Minimas procesas primena tą, kuris vyksta Saulės gelmėse. Tikimasi, kad kada nors toks energijos gavybos būdas galėtų padėti spręsti ir klimato kaitos problemas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip LRT RADIJUI pasakojo Lietuvos energetikos instituto (LEI) branduolinių įrenginių saugos laboratorijos doktorantė Simona Breidokaitė, šis mokslininkų eksperimentas parodė, kad plazmą įmanoma ilgai išlaikyti naudojant kuro mišinį, kuris gali būti pasitelktas ir ateities branduolių sintezės elektrinėse.
„Daugelis pasakys, kad 5 sekundės yra nedaug, bet mums, branduolių sintezės mokslininkams, tai yra 10 kartų daugiau negu buvo per paskutinius eksperimentus. Pats svarbiausias dalykas, kad šie eksperimentai leido labai išsamiai ištirti visus svarbius procesus ilgalaikėje, didelės energijos plazmoje. Pagrindiniai rezultatai sutapo su kompiuteriniu modeliu paremtų skaičiavimų rezultatais. Tai pirmas kartas, kai pavyko visa tai sujungti ir ištirti sąlygas, kurių tikimės būsimose sintezės elektrinėse. Tai leidžia pasiruošti dar ambicingesniems eksperimentams su tarptautiniu branduolių sintezės įrenginiu ITER ir tolimesniais įrenginiais, kurie jau bus jėgainėse“, – LRT RADIJUI aiškino S. Breidokaitė.
Pasak mokslininkės, šiuo atveju buvo sunaudota mažiau nei 0,2 gramo kuro. Tokiam pačiam energijos kiekiui išgauti reikia 1 kilogramo gamtinių dujų ir beveik 4 kilogramų rudosios anglies. Taigi, branduolių sintezės metodas leidžia stipriai sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, o, lyginant su kitomis, šiuo metu neveikiančiomis branduolinėmis jėgainėmis, sumažinamas ir radioaktyviųjų atliekų kiekis. Kitaip tariant, branduolių sintezė yra daug kartų saugesnis energijos išgavimo būdas. O kartu su saulės ir vėjo jėgainėmis tai padės patenkinti vis didėjančius visuomenės poreikius.
S. Breidokaitė kartu su kitais LEI mokslininkais nagrinėjo plazmos galios pasiskirstymą reaktoriuje. „Turėjome praeitų eksperimentų rezultatus, pateikėme savo pastabas, ką pamatėme, kaip būtų galima patobulinti šio įvykusio eksperimento kuravimą. Taip pat tiriame neutronų pernašą – kaip stipriai bus paveiktos medžiagos. Ir, žinoma, išnagrinėjome radiacijos sklaidos procesus. Tai susiję su radiacinėmis atliekomis, kaip tai bus pavojinga darbuotojams po reaktoriaus išjungimo“, – dėstė mokslininkė.
Anot pašnekovės, šiuo metu Prancūzijoje statomas branduolių sintezės įrenginys ITER, o minėtame eksperimente buvo išbandyta apsauginė siena, ji ir bus jame naudojama. Galima tikėtis, kad atėjus laikui ITER plazmą galės išlaikyti ne 5 sekundes, bet visą valandą. Tiesa, kol kas sunku pasakyti, kada naujojo tipo reaktorius pradės veikti, nes dėl COVID-19 darbai šiek tiek sustoję.
„Kaip sako branduolių sintezės mokslininkai, po 20 metų tikrai galėsime gaminti energiją iš branduolių sintezės“, – tvirtino S. Breidokaitė.
Viso pokalbio kviečiame klausyti radijo įraše.
Tekstą parengė Patricija Kilminavičienė.
Paieška archyve
