Kinijos iš Mėnulio pargabentos uolienos – jauniausi paimti mėginiai istorijoje

Kinijos misija „Chang'e-5“ gruodžio mėn. iš Mėnulio pargabeno uolienas, kurių nuodugniai atlikta analizė rodo, kad bazalto medžiagos – sukietėjusių lavos srauto liekanų – amžius siekia vos du milijardus metų.

Jauniausios pargabentos uolienos

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Palyginimui, „Apollo“ astronautų misijų grąžinti mėginiais buvo daugiau nei trijų milijardų metų senumo.

Žurnale „Science“ paskelbtuose tyrimų rezultatuose teigiama, kad Kinijos roboto „Chang'e-5“ misija buvo nusiųsta į Mėnulio artimojoje pusėje esančią vietovę, vadinamą Oceanus Procellarum.

Xiaochao Che ir kolegos iš jautraus didelės skiriamosios gebos joninio mikro zondo (angl. Sensitive High Resolution Ion MicroProbe, SHRIMP) centro Pekine vadovavo „Chang'e-5“ datavimo analizei, tačiau bendradarbiavo su plačiu tarptautiniu konsorciumu.

Jų gauti amžiaus duomenys yra įdomūs, nes įrodo, kad vulkanizmas Mėnulyje tęsėsi ilgai po to, kai buvo galima tikėtis.

Vulkanai Mėnulyje

Dabar teoretikai svarstys naujas idėjas, koks šilumos šaltinis galėjo palaikyti vėlyvąjį elgesį.

Neatrodo, kad jį lėmė koncentruotas radioaktyvusis skilimas, nes „Chang'e-5“ mėginiuose nėra daug cheminių elementų, kurie siejami su tokiu poveikiu.

„Viena iš kitų galimybių, kurias aptariame straipsnyje, yra ta, kad galbūt Mėnulis galėjo ilgiau išlikti aktyvus dėl orbitinės sąveikos su Žeme“, – spėliojo daktarė Katherine Joy, bendraautorė iš Mančesterio universiteto.

„Galbūt Mėnulis savo orbitoje svyravo pirmyn ir atgal, dėl to atsirado tai, ką vadiname potvyniniu kaitinimu. Taigi, panašiai kaip Mėnulis sukelia vandenynų potvynius ir atoslūgius Žemėje, galbūt Žemės gravitacinis poveikis galėjo ištempti ir sulenkti Mėnulį ir taip sukelti trinties sukeltą lydymąsi“, – sakė ji BBC naujienoms.

Vienas iš tikrai svarbių tyrimo rezultatų – tai, kaip jis padeda kalibruoti kraterių skaičiavimo metodą, kuris naudojamas planetų paviršiams datuoti.

Mokslininkai daro prielaidą, kad kuo daugiau kraterių matoma paviršiuje, tuo senesnė turi būti vietovė; taip pat, aišku, ir atvirkščiai: jei yra labai mažai kraterių, tai rodo, kad paviršius tik neseniai buvo suformuotas ar pertvarkytas.