Dideliu mastu, daug didesniu nei galaktikos, visatos medžiaga yra išsidėsčiusi į gijas primenančias struktūras, kurias vadiname „kosminiu tinklu“. Tai milžiniškas susitelkusių galaktikų tinklas, kurį jungia tarpžvaigždinės dujos. Stebėti šias dujų gijas tikrai nėra lengva, o ir galimybė jas studijuoti atsirado tik visai neseniai. Dabar, pirmą kartą istorijoje, astronomai stebėjo kelias kosminio tinklo gijas vienu metu.
NASA nuotr.
Kaip teigiama „Astronomy & Astrophysics“, tyrimo metu, naudojantis „Very Large Teleskope“ (VLT) teleskopu ir jo MUSE (Multi-Unit Spectroscopic Explorer liet. Daugiavienetinis spektroskopinis tyrinėtojas) instrumentu, 140 valandų buvo stebimas vienas nedidelis dangaus plotas. Tolimiausios stebėtos gijos jau buvo susidariusios, kai visatai buvo 1,3 mlrd. metų. Artimiausios – maždaug 800 mln. metų vėliau. Tai buvo ypatingai svarbus laikas visatai, nes tuomet sparčiai formavosi žvaigždės ir augo galaktikos.
Šio ambicingo tyrimo metu stebėta erdvė jau yra puikiai žinoma. Ji yra „Hablo“ ultra-giliojo lauko dalis. Ši sritis buvo stebima „Hablo“ kosmoso teleskopo nuo 2003 m. pabaigos iki 2004 m. pradžios. Teleskopu užfiksuota nuotrauka buvo nuolat tobulinama, ir iki šiol išlieka pačia giliausia bet kada padaryta visatos nuotrauka. Nauji pastebėjimai sugebės ją dar labiau išplėsti.
Ankstesniais astronomų skaičiavimais, šioje dangaus srityje galima pamatyti apie 10 000 galaktikų. Manoma, kad šis skaičius augs. Komandos studijuotose ultra-gilaus lauko vietose, šis skaičius yra maždaug 40 proc. didesnis. Ir tai dar ne viskas. Tikėtina, kad ten yra dar daugybė galaktikų, kurių mes negalime pamatyti.
Norėdami suprasti, kas apšviečia šias iš dujų sudarytas kosminio tinklo gijas, tyrėjai naudojosi simuliacija. Dujos, šiose tarpžvaigždinėse jungtyse, yra plačiai išsisklaidžiusios, o tai reiškia, kad jeigu mes jas matome, jas kažkas apšviečia. Simuliacija padėjo atsakyti į komandos klausimus. Visatoje yra nesuskaičiuojamas kiekis galaktikų, ir tyrėjai mano, kad šias gijas apšviečia milijardai nykštukinių galaktikų, kurios yra per mažos ir blankios, kad jas matytume.
„Manome, kad mūsų matoma šviesa daugiausia sklinda iš jaunų galaktikų, kiekvienoje kurių yra milijonus kartų mažiau žvaigždžių nei mūsų Paukščių Take. Tokios mažos galaktikos tikriausiai lėmė kosminių „tamsiųjų amžių“ pabaigą, kai kiek mažiau nei milijardas metų po didžiojo sprogimo, visata pagaliau buvo apšviesta ir šildoma pirmosios žvaigždžių kartos“, – teigė tyrimo bendraautorius iš Leideno observatorijos Joopas Schaye‘us.
Šis atradimas neabejotinai pradės milžiniškas diskusijas. Pagal pačią populiariausią hipotezę, dujų gijos šviečia dėl kosminio ultravioletinio fono, kurį sukuria jaunos galaktikų žvaigždės. Dėl šio fono dujos šyla ir pradeda švytėti. Bet prireiks dar daug stebėjimų, kol įminsime kosminio tinklo paslaptis.
Paieška archyve
