Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 20 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 20 d. 08:23
Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą
Gegužės 19 d. 18:28
Ką verta turėti telefone planuojant vasaros išvykas Lietuvoje?
Gegužės 19 d. 16:20
„Apple“ tyrimas parodė, kodėl norime kontroliuoti dirbtinį intelektą
Gegužės 19 d. 14:48
Inovacijų misijos žymi naują etapą – mokslo ir verslo sprendimai stiprins ekonomiką ir kurs vertę kiekvienam žmogui
Gegužės 19 d. 12:16
Matematika kaip supergalia: kodėl ateitis priklauso mąstantiems
Gegužės 19 d. 10:28
Sukčiai vis taikliau atakuoja Lietuvos verslą: nuo perimtų laiškų iki DI sukurtų „vadovų“
Gegužės 19 d. 08:23
Nuo miesto elektromobilio iki 7 vietų visureigio: MG Lietuvoje pristatė ambicingą modelių plėtrą
Gegužės 18 d. 18:21
Skaitmeninis euras – Europos kriptovaliuta, grynųjų pakaitalas ar naujas sekimo įrankis?
Gegužės 18 d. 16:41
Koks turi būti elektrinis GTI? „Volkswagen“ pateikia efektingą atsakymą
Gegužės 18 d. 14:18
Norite išskirtinio telefono numerio? Atsakė, kiek tai kainuoja
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Jupiterio orbitoje skriejantys tūkstančiai asteroidų skiriasi

Publikuota: 2021-02-21 11:40
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Jupiterio orbitoje, nutolę 60 laipsnių nuo planetos į abi puses, aplink Saulę skrieja tūkstančiai asteroidų. Lekiantys prieš Jupiterį vadinami graikais, už jo – trojėnais – ir vadinami Iliados veikėjų vardais. Graikų populiacija yra kiek didesnė, nei trojėnų. Šių metų pabaigoje NASA planuoja Jupiterio link išsiųsti misiją „Lucy“, kurios tikslas yra ištirti net aštuonis asteroidus – vieną Asteroidų žiede, penkis Jupiterio graikus ir du trojėnus. Bet ir stebėdami iš Žemės galime rasti įvairių įdomių šių asteroidų savybių.

© Southwest Research Institute
© Southwest Research Institute

Naujame tyrime nustatyta, kad graikai yra daug pailgesni už trojėnus. Išvada padaryta atlikus daugiau nei 800 graikų ir beveik 400 trojėnų fotometrinius stebėjimus, naudojant asteroidų stebėjimui skirtą teleskopą ATLAS.

Pavienių asteroidų formos stebėjimai išskirti neleidžia, bet jų šviesis nuolat kinta dėl sukimosi aplink savo ašį. Įvertinę pokyčių amplitudes, tyrėjai apskaičiavo, kokios formos elipsės geriausiai apibūdina tipinį kiekvienos populiacijos asteroidą.

Paaiškėjo, kad „graikų“ elipsoidų trumpoji ašis yra maždaug 77 % ilgosios, o „trojėnų“ – 86 %. Skirtumas neatrodo labai didelis, bet jis yra statistiškai reikšmingas. Kodėl populiacijų forma skiriasi? Tai gali būti susidūrimo dažnio pasekmė. Kuo dažniau asteroidai susiduria tarpusavyje, tuo pailgesnės tampa jų formos.

Asteroidų žiedas pažymėtas baltais taškais, žaliais - trojėnai ir graikai © Mdf | lt.wikipedia.org
Asteroidų žiedas pažymėtas baltais taškais, žaliais - trojėnai ir graikai
© Mdf | lt.wikipedia.org

Detalesni asteroidų populiacijų modeliai padės išsiaiškinti, kiek laiko vidutiniškai trojėnai ir graikai praleidžia Jupiterio orbitoje prieš subyrėdami ar išlėkdami kitur.

Tyrimo rezultatai „arXiv“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Potvyniai senovės Marse – silpni

Potvyniai Žemėje padeda reguliuoti klimatą ir netgi palaikyti planetą tinkamą gyvybei. Jie varo vandenyno sroves, maišo deguonį gelmėse ir perneša maistines medžiagas. Greičiausiai potvyniai buvo labai svarbūs ir gyvybės atsiradimui – pirmosios ląstelės galimai formavosi potvynių užliejamose pakrantėse, į kurias bangos atnešdavo naujų maisto medžiagų. Gali būti, kad panašūs procesai veikė ir senovės Marse.

Dirbtinis intelektas prognozuoja Saulės virpesius

Saulė nuolatos virpa – slėgio bangos keliauja gilyn į žvaigždės vidų ir grįžta atgal, atnešdamos informaciją apie procesus, vykstančius giliai po paviršiumi. Šios bangos, dar vadinamos p-modomis, leidžia mokslininkams tyrinėti žvaigždės gelmes panašiai, kaip seismologai pagal žemės drebėjimus atkuria Žemės vidų.

Dvinarės žvaigždės gimsta iš vieno disko

Maždaug pusė Saulės tipo žvaigždžių turi kompanionę – dažniausiai tai dvinarės sistemos, nors būna ir gausesnių. Kaip tokios poros susidaro, astronomai diskutuoja jau ne vieną dešimtmetį.

2026 m. gegužė
2026-05-17 13:24
Kvazarų tėkmės gesina žvaigždėdarą Visatos jaunystėje
2026-05-16 13:09
Molekulinių debesų gyvenimo trukmė
2026-05-15 09:29
3000 naujų rudųjų nykštukių
2026-05-14 09:28
Energingiausi kosminiai spinduliai – išskirtinai masyvūs?
2026-05-13 09:25
Neįvertinta Ijo ugnikalnių galia
2026-05-12 17:16
Planetos dydžio banga Veneroje
2026-05-09 16:24
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose
2026-05-08 19:43
11 000 naujų egzoplanetų
2026-05-07 15:36
Kentauro Proksimos artimų tyrimų potencialas
2026-05-06 13:11
Tyrimas: žmonės pradėjo gerokai mažiau kalbėtis tarpusavyje
2026-05-06 11:51
Lietuvos mokslinių tyrimų duomenims – daugiau matomumo, sąveikumo ir koordinavimo
2026-05-01 20:52
Marso magnetinės uodegos plazdėjimas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama