Per pirmąsias sekundės dalis po Didžiojo sprogimo Visata išsiplėtė neįsivaizduojamą daugybę kartų. Ypatingai spartaus plėtimosi – infliacijos – metu nuo jos galėjo atsišakoti kitos visatos, kurios iš mūsiškės atrodytų kaip juodosios skylės. Tai yra vienas iš teorinių modelių, kaip juodosios skylės galėjo atsirasti pirmaisiais Visatos egzistavimo momentais.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naujame darbe šis modelis detalizuojamas ir pasiūlomi būdai, kaip tokius objektus būtų galima aptikti šiuolaikiniais teleskopais. Autorių teigimu, infliacija gali suformuoti labai įvairios masės juodųjų skylių – nuo mažesnės nei Mėnulio masės iki tūkstančius kartų masyvesnių už Saulę.
Mažiausios juodosios skylės, kurių turėtų būti daugiausia, galėtų netgi atstoti visą tamsiąją materiją. Masyviausios, bet retos, pirmykštės juodosios skylės duotų pradžią pirmosioms supermasyvioms juodosioms skylėms galaktikų centruose.
2019 metais, stebint Andromedos galaktiką teleskopu Hyper Suprime-Cam, užfiksuotas žybsnis; tai galimai buvo pirmykštės juodosios skylės, mažesnės už Saulę, praskridimas tarp Žemės ir žvaigždės kaimyninėje galaktikoje.
Tolesni apžvalginiai stebėjimai HSC ir artimiausiu metu darbą pradėsiančiais teleskopais, tokiais kaip Veros Rubin teleskopas, leis užfiksuoti daug daugiau panašių įvykių – aišku, jei pirmykščių juodųjų skylių tikrai yra daug. Jei tokių įvykių rasti nepavyks, tai turbūt paneigs šį modelį.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
Paieška archyve
