Kauno technologijos universitete (KTU) įdiegta dirbtinio skrandžio sistema. Mokslininkai aiškinasi, ar maisto produktuose esančios gerosios bakterijos, mineralinės medžiagos iš tiesų įsisavinamos, koks maisto ir jo papildų poveikis. Mokslininkai sako, kad nauja virškiniamojo trakto veiklą imituojanti sistema bus alternatyva eksperimentams su gyvūnais ar žmonėmis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
KTU Maisto mokslo ir technologijos laboratorijoje per visą sieną sumontuota dirbtiniu skrandžiu vadinama įranga. Ji imituoja žmogaus virškinamojo trakto veiklą. Atskiri bioreaktoriai skirti skrandžiui, plonąjam ir storąjam žarnynui. Mokslininkai aiškinasi kaip įsavinamos maisto produktuose esančios medžiagos, koks jų poveikis žarnyno mikroflorai. žmogaus sveikatai.
„Šiandien matome sumodeliuotą jorgurto virškinimo eigą norėtume sužinoti kaip suardomi baltymai skrandžio fazėje. Ir taip pat esančios skaidulos kokią įtaką daro tiek plonajame tiek storajame žarnyne“, – sako KTU docentė Milda Keršienė.
Jogurtas dirbtiniame skrandyje virškinamas tiek pat kiek ir vidutiniškai žmogaus organizme.
Dėl pandemijos beveik ketvirtį milijono kainavusią įrangą teko montuoti nuotoliniu būdu, su gamintojais bendraujant virtualiai. Kad tyrimai būtų kuo tikslesni, įranga palaiko viRškinamąjam traktui būdingą temepratūrą, imituoja mechaninius skrandžio susitraukimus. Mokslininkai sako stebėjimais galintys nustatyti kurio produkto baltymai geriau virškinami. Išsiaiškinti ar produktų sudėtyje, papilduose esančios gerosios bakterijos iš viso įsisavinamos.
„Mes galime taip gerai jas apsaugoti, kad praeis per žarnyną ir išeis, nepadariusios naudos nepasilikusios žarnyne ir neužsikabinusios užs sienelių“, – teigia KTU profesorė Daiva Leskauskaitė.
Anot mokslininkų nauja įranga leidžia sumažinti eksperimentų su gyvūnais ar žmonėmis, nors iki šiol jie laikomi patikimiausiais aiškinantis maisto produktų ir papildų įtaką sveikatai.
„Nežiūrint jų patikimumo, jie turi ir neigiamų dalykų, tai etika. Vartotojai nelabai palankiai žiūri į maisto produktus, kurie išbandyti su gyvūnais, jie brangūs, dar viena problema, kad negalima paimti mėginių iš skirtingų žarnyno vietų“, – aiškina D. Leskauskaitė.
Mokslininkai sako jau sulaukę užsakymų iš maisto gamintojų, norinčių moksliniais tyrimais įrdotyti, kad jų produktai turi teigiamos įtakos sveikatai. Kol kas susidomėjo tik užsienio įmonės.
Paieška archyve
