Europos Komisija kviečia siūlyti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais reaguojama į klimato krizę ir padedama Europai atsigauti po koronaviruso krizės. Šiems projektams bus skirta per 1 mlrd. EUR.
Pirmajame savo pranešime apie Europos Sąjungos padėtį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pateikė stipraus ir dinamiško žemyno, neabejotinai pajėgaus išspręsti neatidėliotinas problemas ir nė vieno nepalikti nuošalyje, viziją. Ji išplėtė ES užmojus pasiūlydama ES siekti tikslo išmetamą teršalų kiekį iki 2030 m. sumažinti ne 40, o 55 proc. Šį jos raginimą parėmė 170 verslo lyderių ir investuotojų.
Šios vizijos pagrindas – moksliniai tyrimai ir inovacijos. Paskelbdama Europos žaliąjį kursą Europa išreiškė siekį iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus anglies dioksido poveikio žemynu ir kartu išsaugoti savo biologinę įvairovę ir unikalią aplinką. Imdamasi skaitmenizacijos ir diegdama dirbtinį intelektą Europa žengia nauju ekologiškai tvaraus augimo keliu, užtikrinsiančiu jos konkurencingumo pasaulyje didėjimą ir socialinio modelio išsaugojimą. Kad šiame kelyje lydėtų sėkmė, dvejopos – žaliosios ir skaitmeninės – pertvarkos iššūkius turime paversti inovacijų galimybėmis. Moksliniai tyrimai ir inovacijos nubrėžia šios plataus užmojo darbotvarkės kryptį – išryškinamos galimybės, apibrėžiamos kliūtys, nustatomos pagrindinės kryptys, kartu siekiama užtikrinti skaidrumą, visuomenės dalyvavimą ir teisingą naudos pasidalijimą visoje Europos Sąjungoje.
Šis kvietimas duos rezultatų ne tolimoje ateityje, bet trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, ir jie bus matyti ilgalaikių pokyčių perspektyvoje. Jis apima 10 sričių, kurios visos – nuo tvarios energijos, pastatų ir judumo iki švarios pramonės, maisto sistemų ir biologinės įvairovės – yra labai svarbios sėkmingam Žaliojo kurso įgyvendinimui. Taip pat siekiama spręsti konkrečias problemas, pavyzdžiui, miškų gaisrų, teikiant tikslinę paramą Europos miestams bei regionams ir mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti.
Puikiai žinome, kad vien technologijomis problemos neišsprendžiamos – reikia iš esmės keisti ir pritaikyti gyvenseną ir elgseną. Todėl kvietimas pagal Europos žaliąjį kursą yra skirtas ES piliečiams, įskaitant Europos jaunimą, ir suteikia jiems naujų galimybių įsitraukti ir būti išgirstiems.
Reaguodama į koronaviruso pandemiją, ES įrodė galinti veikti ryžtingai ir būti vieninga – sutelkti išteklius tokio plataus masto ekonomikos gaivinimo priemonių rinkiniui, kokį anksčiau sunku buvo įsivaizduoti. Atsigaunant po krizės tuo pat metu reikia spręsti ir klimato kaitos klausimą – iki šio amžiaus vidurio užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą, apsaugoti ir atkurti Europos aplinką ir biologinę įvairovę, kurioms gresia pavojus.
Europos žaliasis kursas didina mūsų bendrų užmojų mastą, tačiau juo taip pat tiesiama pagalbos ranka visos Europos piliečiams, šeimoms ir regionams, užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Juo sutvirtinamas Europos kaip lyderės vaidmuo ir pasauliui rodomas sektinas pavyzdys. Moksliniai tyrimai ir inovacijos, kuriais jis grindžiamas, suteikia būtinas gaires ir kryptį, padedančias Europai dalyvauti pasaulinėse lenktynėse dėl naujų technologijų proveržių, duodančias postūmį startuoliams ir inovacijų diegėjams, tačiau kartu suteikiančias galimybę diegti socialines inovacijas ir jomis naudotis bei suteikti galių piliečiams visame žemyne.
Mariya Gabriel yra už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė.
Paieška archyve
