Lietuvos pramonininkų konfederacija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos inovacijų centras, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos energetikos institutas, agro ir maisto technologijų įmonė ART21 ir „SMART IT cluster“, koordinuojantis skaitmeninių inovacijų centrą „AgriFood Lithuania“, penktadienį Kaune pasirašė sutartį ir įsteigė konsorciumą, kuris sutelks pajėgas įgyvendindamas iniciatyvą „Pramonės, žemės ūkio ir energetikos sektorių skaitmeninė transformacija Lietuvoje“ (kitaip – EDIH4IAE.LT). Tai – pirmasis Lietuvoje didžiausius šių sričių centrus vienijantis konsorciumas, kuriuo numatoma sukurti europinio lygio ir pripažinimo skaitmeninių inovacijų centrą.
„Šio jungtinio mokslo ir verslo konsorciumo įkūrimas yra svarbus dėl keletos priežasčių. Susibūrę net 8 organizacijos ne tik teiks bendrą paraišką siekiant įkurti Europos skaitmeninių inovacijų centrą, tačiau tai puiki proga į naują dar aukštesnį lygį pakelti Lietuvos mokslą, studijas ir verslą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), kaip vieno iš lyderių tarp Lietuvos universitetų dirbtinio intelekto, energetikos, žemės ūkio mokslo tyrimų ir technologijų srityse, tikslas stiprinti ryšius su verslo įmonėmis ir užtikrinti glaudų abipusiu dialogu grįstą bei į rezultatą orientuotą bendradarbiavimą“, – teigia VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Proveržis mokslo ir verslo bendradarbiavimo srityje
Konsorciumas sieks Vidurio ir vakarų Lietuvos regione paskatinti pramonės, žemės ūkio, maisto ir energetikos sektorių skaitmeninę transformaciją. Nors šiuo metu šiame regione veikia didelė dalis šalies pramonės, tačiau skaitmeninių technologijų teikiamus konkurencinius privalumus išnaudoja nedaug įmonių. Skaitmeninių inovacijų centre bus dalijamasi praktine skaitmeninių technologijų diegimo patirtimi, vykdomi skaitmeninimo ir inovaciniai auditai, kuriami įmonių tinklai ir pan. Prioritetas bus teikiamas didelio našumo kompiuterių, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo diegimui. Paslaugų kryptys apims tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.
Planuojama, kad naujojo skaitmeninių inovacijų centro veikloje didelę reikšmę vaidins šiuo metu turimos partnerystės su kitais europiniais skaitmeniniais inovacijų centrais (ESIC), veiksiančiais bendrame europiniame šių centrų tinkle. Konsorciumo partneriai šiuo metu yra pasirašę 8 bendradarbiavimo susitarimus su užsienio subjektais, besispecializuojančiais visuose Skaitmeninės Europos programos prioritetinėse srityse. Bendradarbiavimas su kitais ESIC leidžia ne tik gauti prieigą prie naujausių žinių ir technologijų, skatinančių pramonės, žemės ūkio, maisto ir energetikos sektorių skaitmeninę transformaciją, bet prisidės ir prie Lietuvoje sukurtų žinių ir technologijų eksporto, padės šalies įmonėms įsitraukti į ES ir tarptautines vertės kūrimo grandines.
Europos skaitmeninimo dešimtmetis
Nepaisant to, kad pramonės skaitmeninimas siejamas su geresniais verslo veiklos rezultatais ir Europos konkurencingumo išsaugojimu, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje neišnaudojamos visos jo galimybės. Todėl, pasak į konsorciumą susibūrusių mokslo ir verslo atstovų, – tai puiki galimybė pasinaudojant ES sukurtais finansiniais instrumentais ir įveiklinant partnerių sukauptas kompetencijas, padaryti išsiskiriančio masto proveržį visos ES mastu.
Europos pramonės skaitmeninimo inciatyvą Europos Komisija pradėjo dar 2016 m. – jau tuomet buvo siekiama sustiprinti ES konkurencingumą užtikrinant, kad kiekvienas Europos verslas, nepaisant dydžio ir sektoriaus, gautų didžiausią skaitmeninių inovacijų naudą. Šiandieniniame, pandemijos padarinius išgyvenančiame pasaulyje, kai skaitmeninė transformacija yra brėžiama kaip ES dešimtmečio prioritetas ir skiriamos milijardinės ES lėšos ekonomikos gaivinimui – Lietuva turi unikalų šansą patekti į uždarą Europos skaitmeninių inovacijų centrų ratą. Dar vienas, metiniame Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime įvardytas prioritetas – poveikio klimato kaitai ir pačios kaitos mažinimas bei vykdomos ūkinės veiklos tvarumas, kreipia pramonę Žaliojo kurso transformacijų keliu, o tai taip pat neatsiejama nuo skaitmenizacijos.
„Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodyje 2019–2030 m.“ nurodoma, kad Lietuva išlieka tarp pirmaujančių ES šalių narių, kurios nuolat palaiko moderniausią infrastruktūrą pramonės plėtrai – prieinamą transportą, logistiką ir energijos tiekimą, o taip pat ir 5G tinklui ir Pramonei 4.0 pritaikytas informacines ir komunikacines technologijas. Konsorciumo steigėjai pabrėžia, dėsiantys pastangas, kad skaitmeninė Lietuvos pramonės transformacija ir didžiausią pridėtinę vertę kuriantys projektai, o ne infrastruktūra, taptų pagrindine europinių lėšų investavimo kryptimi.
Paieška archyve
