Gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva surengta aukšto lygio vaizdo konferencija „Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos stiprinimas rengiantis dalyvavimui „Europos horizonto“ programoje“. Renginyje aptartos Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kryptys, Lietuvos mokslo ir verslo dalyvavimo ES programose patirtis, taip pat Lietuvos ekspertų įžvalgų pagrindu parengtos rekomendacijos galimiems politiniams sprendimams keisti.
Konferencijos atidarymo kalboje šalies vadovas akcentavo, kad mokslo ir inovacijų politikai Lietuvoje būtinas proveržis. „Dirbti įprastu tempu ir taip, kaip esame įpratę, nebegalime – įvairiose tarptautinėse inovacijų švieslentėse metai po metų rodikliai Lietuvos atžvilgiu nesikeičia, Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai išlieka nepakitusios, o realių pokyčių vis tikimės ateityje“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pažymėjo, kad naujas prasidėjęs politinis ciklas Europos Sąjungoje, ES strateginė darbotvarkė, derybos dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos, kova su pandemija ir jos sukeltomis pasekmėmis suteikia puikią progą dar kartą įvertinti Lietuvos prioritetus, susitelkti ir priimti reikalingus politinius sprendimus.
Pasinaudojant kitų valstybių gerąja praktika ir siekiant geresnio veiklos koordinavimo, ryšio tarp politikos formuotojų ir įgyvendintojų sustiprinimo, Prezidentas pasiūlė svarstyti galimybę įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę, sukurti už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklą, taip pat, įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas, inicijuoti už mokslo ir inovacijų politikos įgyvendinimą atsakingų institucijų pertvarką, konsoliduojant jų veiklą.
„Turime būti drąsūs, pajėgūs įžvelgti nišas Lietuvai, pirmi pasiūlyti ne tik naujus verslo modelius, produktus, paslaugas, bet ir teisinę aplinką jų plėtrai. Inovacijos ir kūrybiškumas, tolerancija nesėkmei ir pasirengimas valdyti rizikas turi tapti kiekvieno politiko, valstybės tarnautojo, verslininko ir mokslininko kasdienybe“, – sakė Prezidentas.
Akcentuota, kad Lietuva didžiuojasi gyvybės mokslų ir informacinių technologijų plėtra (ketvirta vieta po JAV, Singapūro ir Jungtinės Karalystės Tarptautiniame finansinių technologijų indekse), lyderiaujančiomis pozicijomis mokslinių lazerių eksporto, kibernetinio saugumo, žaliosios energetikos srityse. Pasak Prezidento, dar labiau sustiprindami dėmesį šiems sektoriams, ne tik greičiau Lietuva grįš į tvaraus augimo kelią, bet ir įgaus konkurencinio pranašumo kitų šalių atžvilgiu.
„Esu tikras, kad ši diskusija ir parengtos rekomendacijos bus geras pagrindas mūsų politikams, valstybės tarnautojams, verslo ir mokslo atstovams priimti reikalingus sprendimus, siekiant proveržio mokslo ir inovacijų politikoje bei spartesnės Lietuvos ekonomikos transformacijos“, – sakė šalies vadovas.
Lietuvos inovacijų rinkos skatinimui skirta konferencija yra tęstinis renginys, skirtas Lietuvos mokslo ir inovacijų politikai stiprinti. 2019 m. spalio mėn. Prezidentas inicijavo diskusijas su mokslo ir verslo atstovais, politologais ir viešojo administravimo ekspertais dėl mokslo ir inovacijų politikos prioritetų, veiklos krypčių, sprendimų priėmimo šioje srityje tobulinimo, taip pat dalyvavimo Europos Komisijos programoje „Europos horizontas“ skatinimo. Gautų komentarų ir pasiūlymų pagrindu buvo parengtos rekomendacijos, nubrėžiančios kryptis politiniams sprendimams Lietuvoje. Vaizdo konferencija su Lietuvos ir tarptautiniais ekspertais – dar vienas žingsnis, kuriant konkurencingos Lietuvos mokslo ir inovacijų plėtros gaires.
Aukšto lygio vaizdo konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Europos Komisijos komisarė, atsakinga už inovacijų ir mokslo politikas, Mariya Gabriel, Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerijos vyriausioji mokslo ir inovacijų pareigūnė prof. Carole Mundell, Lietuvos politikos, verslo, mokslo lyderiai: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, LR Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, švietimo ir mokslo ministras dr. Algirdas Monkevičius, l. e. p. ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas, Lietuvos mokslo ryšių biuro Briuselyje (LINO biuras) vadovė dr. Brigita Serafinavičiūtė, Lietuvos mokslų tarybos, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos inovacijų centro, Vilniaus universiteto, MITA vadovai ir verslo atstovai.
Lietuvoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms išleidžiama beveik pustrečio karto mažiau nei ES šalių vidurkis – 0,84 proc. nuo BVP Lietuvoje, kai ES vidurkis yra 2,04 proc. nuo BVP. Išlaidos iš Lietuvos biudžeto mokslo ir inovacijų plėtrai yra bene du kartus mažesnės, o privačių investicijų lygis net keturis kartus mažesnis nei ES vidurkis.
Paieška archyve
