Elektronika.lt
 2026 m. kovo 4 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 4 d. 08:16
KTU kuriama robotinė ranka su skaitmeniniu dvyniu: veiks šalia žmogaus be rizikos
Kovo 3 d. 20:27
Kai šviesa paklūsta ritmui: išmanūs langų uždengimai šiuolaikiniams namams
Kovo 3 d. 18:20
Tyrimas: rizikingas socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje auga – jaunimą tai gali stumti į vienatvę
Kovo 3 d. 16:57
Baziniai modeliai tampa greitesni: „AGON by AOC“ G4 serijai suteikia 260 Hz dažnį
Kovo 3 d. 14:46
DI keičia darbo rinką ir atveria naujas sritis – nuo agentų ekonomikos iki pasaulio stebėjimo
Kovo 3 d. 12:20
Apklausa: lietuviai stebi elektros suvartojimą, bet dažnas nepastebi, kiek energijos iššvaisto naktį (1)
Kovo 3 d. 10:18
BMW atšaukia šimtus tūkstančių automobilių: kas sumoka už klaidas – gamintojas ar draudikas?
Kovo 3 d. 08:52
„Xiaomi 17 Series“ debiutas: pažangi kamera, galingas našumas ir partnerystė su „Leica“
Kovo 2 d. 20:32
LAPP prekės ženklo valdymo kabeliai ÖLFLEX HEAT 180
Kovo 2 d. 18:56
KTU studentė sukūrė inovatyvų radiacijos detektorių
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Lazeriais prieš debesis – ką tokio ypatingo sugalvojo mokslininkai?

Publikuota: 2020-05-28 12:17
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

JAV ir Šveicarijos mokslininkai pradėjo lazeriais debesyse išmušinėti skyles. Kam to reikia?

Debesys yra natūralus gamtos reiškinys. Atmosferoje susirinkęs vanduo tampa debesimis, kuris mums sukuria šešėlį, o galiausiai prapliupęs dar palaisto ir augalus bei pagirdo naminius ir laukinius gyvūnus. Puiku. Tačiau debesys kartais tampa ir kliūtimi.

Lazeriais prieš debesis – ką tokio ypatingo sugalvojo mokslininkai?
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Didelė dalis mūsų komunikacijų yra susiję su dirbtiniais palydovais. Ateityje per palydovus jungsimės ir prie interneto. Būdami labai aukštai palydovai gali aptarnauti didelę Žemės paviršiaus dalį. Tačiau kartais tarp jų ir mūsų atsiranda kliūčių – tie debesys gali būti labai stori ir sutrikdyti ryšį su palydovais. Ypač, kai tas ryšys palaikomas lazeriais – informacijos perdavimo lazeriais technologija yra tarsi šviesolaidis be laido. NASA mokslininkai šią technologiją išbandė dar 2013 metais, tačiau tuomet jau buvo žinoma, kad vandens lašeliai mūsų atmosferoje išsklaidytų lazerio impulsus ir tiesiog sutrikdytų informacijos perdavimą.

Nors kol kas tai pasiekti sunku, mokslininkai teigia, kad debesis galima pramušti lazeriais. Panašu, kad lazeriai yra visų problemų sprendimas. Labai tiksliai kontroliuojami lazerių impulsai paveiktų vandens molekules, priverstų jas suktis ir išsisklaidyti. Taip būtų galima sukurti tikslius kanalus, kurie padėtų užtikrinti ryšį su palydovais ir erdvėlaiviais. Tie kanalai būtų labai siauri, tačiau kartu ir labai ilgi. Na, bent jau tokio ilgio, kokio reikėtų informacijos perdavimui.

Mokslininkai tai vadina orų kontrolės forma, tačiau šie lazerio impulsai nesukurtų lietaus. Vandens lašeliai, į kuriuos pataikytų lazeris, iš karto virstų garais ir išsisklaidytų. Įdomu tai, kad debesis ar rūką sklaidytų ne pats lazeris, o akustinės bangos. Staiga išjudintos vandens molekulės ima vibruoti, kartu judindamos ir aplink esantį orą. Teorija, žinoma, yra kur kas sudėtingesnė – juk kalbame apie lazerį, kuris pulsuoja kelis šimtus kartų per sekundę. Ta garso banga tuomet keliauja tolyn nuo lazerio ir taip sukuriamas kanalas be debesų ar rūko.

Ankstesni eksperimentai buvo kur kas sudėtingesni. Juose naudoti lazeriai debesų modeliuose sukurdavo plazmą, kuri ir padėdavo išsklaidyti vandens lašelius. Šįkart mokslininkams pavyko įrodyti, kad plazma šiam mechanizmui nėra būtina. Mokslininkai šią technologiją lygina su supynėmis – norėdami pasiekti didžiausią efektą turite pastumti supynes optimaliausiu metu.

Kol kas eksperimentai vyksta tik laboratorijoje. Tačiau jau po kelių metų galingi lazeriai galės pramušinėti tikrus debesis. Bus įdomu pamatyti, kaip ši technologija veikia praktikoje ir ar jai skirta energija bus pateisinama užtikrinamu ryšių kokybės lygiu.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei

VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Kazimieras Černis pavadino asteroidą pirmojo Lietuvos šventojo ir Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero garbei. Asteroidas 2013–2019 m. aktyviai stebėtas įvairiose observatorijose, o 2024 m. galutinai nustatyta jo orbita.

Naujas „Artemis“ skrydžių planas

Praeitą savaitę NASA raketa, skirta „Artemis II“ keturių astronautų skrydžiui iki Mėnulio ir atgal, parvežta į angarą remontui. Dėl jo pats skrydis atidėtas bent iki balandžio mėnesio. O po dviejų dienų NASA vadovas Jaredas Isaacmanas paskelbė apie esminę „Artemi“ Mėnulio programos pertvarką, kurią pavadino „kurso korekcija“.

Technologines civilizacijas įgalina anglys

Nežemiškų civilizacijų signalų paieškos, arba SETI, paprastai remiasi prielaida, kad protinga gyvybė neišvengiamai sukuria technologijas, leidžiančias bendrauti tarpžvaigždiniais atstumais. Tačiau naujame straipsnyje mokslininkai teigia, kad ši prielaida ignoruoja esminį veiksnį – iškastinį kurą, ypač anglis.

2026 m. kovas
2026-03-01 07:11
„Sniego senių“ Kuiperio žiede kilmė
2026 m. vasaris
2026-02-28 07:26
Pirmasis Urano jonosferos žemėlapis
2026-02-27 16:38
Ledynai po Marso ugnikalnių pelenais
2026-02-27 09:37
Vaikai, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus, turi vieną netikėtą pranašumą prieš kitus
2026-02-26 13:34
Šiltas ir lietingas ankstyvasis Marsas
2026-02-25 10:20
Išankstinės Saulės audrų prognozės
2026-02-25 09:49
Tai neturėjo egzistuoti: Žemę pasiekė kosmoso dalelė, kuri glumina mokslininkus (1)
2026-02-24 18:28
Jupiterį matavome neteisingai daugiau nei 50 metų: NASA zondas atskleidė tikrąjį vaizdą
2026-02-24 15:55
Mokslininkai perspėja: išmanieji telefonai keičia kūną, sveikatą ir santykius
2026-02-22 15:31
KTU Informatikos fakulteto mokslininkui – Lietuvos mokslų akademijos premija
2026-02-21 11:16
Dirbtinis intelektas atveria kelią tikslesniam vėžio ir lėtinių ligų gydymui
2026-02-19 21:18
KTU bendruomenės įvertinimas Lietuvos mokslų akademijoje: premija profesoriui ir apdovanojimai studentams
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama