Elektronika.lt
 2026 m. sausio 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 18 d. 18:48
Ar NASA spėtų perspėti Žemę prieš didžiausią kosminį pavojų istorijoje?
Sausio 18 d. 12:19
Tvarumas 2026-aisiais: ar pamirštos asmenukės „debesyse“ tirpdo ledynus?
Sausio 18 d. 08:25
„Xiaomi“ pristato „REDMI Note 15“ seriją: patvarumas susitinka su pažangiomis technologijomis
Sausio 17 d. 18:39
Ar tikrai mes esame nuolatos stebimi? Šiandien jau sekamas net ir jūsų žvilgsnis ir tai tik pradžia
Sausio 17 d. 12:45
Technologija, paversianti vidaus degimo variklius automobiliuose tik nostalgija: kuo ypatingos kietojo elektrolito baterijos?
Sausio 17 d. 08:12
Šaltyje telefonas išsikrauna pačiu netinkamiausiu metu? Paaiškino, kaip to išvengti
Sausio 16 d. 20:21
Automobilyje užsidegė kuro lemputė? Štai kiek iš tiesų dar galite nuvažiuoti (1)
Sausio 16 d. 17:21
Nuo 2026 m. – palankesnės sąlygos elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrai prie valstybinės reikšmės kelių
Sausio 16 d. 14:26
Žaidimų kūrėjai vengia rizikos: atskleidė, kodėl kūrybiškumas šiandien tapo grėsme, o ne vertybe
Sausio 16 d. 11:13
Pristatyta visiškai nauja „Mazda CX-6e“: elektrinis vairavimas savo meniškiausia forma
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, RDR2 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Lazeriais prieš debesis – ką tokio ypatingo sugalvojo mokslininkai?

Publikuota: 2020-05-28 12:17
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

JAV ir Šveicarijos mokslininkai pradėjo lazeriais debesyse išmušinėti skyles. Kam to reikia?

Debesys yra natūralus gamtos reiškinys. Atmosferoje susirinkęs vanduo tampa debesimis, kuris mums sukuria šešėlį, o galiausiai prapliupęs dar palaisto ir augalus bei pagirdo naminius ir laukinius gyvūnus. Puiku. Tačiau debesys kartais tampa ir kliūtimi.

Lazeriais prieš debesis – ką tokio ypatingo sugalvojo mokslininkai?
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Didelė dalis mūsų komunikacijų yra susiję su dirbtiniais palydovais. Ateityje per palydovus jungsimės ir prie interneto. Būdami labai aukštai palydovai gali aptarnauti didelę Žemės paviršiaus dalį. Tačiau kartais tarp jų ir mūsų atsiranda kliūčių – tie debesys gali būti labai stori ir sutrikdyti ryšį su palydovais. Ypač, kai tas ryšys palaikomas lazeriais – informacijos perdavimo lazeriais technologija yra tarsi šviesolaidis be laido. NASA mokslininkai šią technologiją išbandė dar 2013 metais, tačiau tuomet jau buvo žinoma, kad vandens lašeliai mūsų atmosferoje išsklaidytų lazerio impulsus ir tiesiog sutrikdytų informacijos perdavimą.

Nors kol kas tai pasiekti sunku, mokslininkai teigia, kad debesis galima pramušti lazeriais. Panašu, kad lazeriai yra visų problemų sprendimas. Labai tiksliai kontroliuojami lazerių impulsai paveiktų vandens molekules, priverstų jas suktis ir išsisklaidyti. Taip būtų galima sukurti tikslius kanalus, kurie padėtų užtikrinti ryšį su palydovais ir erdvėlaiviais. Tie kanalai būtų labai siauri, tačiau kartu ir labai ilgi. Na, bent jau tokio ilgio, kokio reikėtų informacijos perdavimui.

Mokslininkai tai vadina orų kontrolės forma, tačiau šie lazerio impulsai nesukurtų lietaus. Vandens lašeliai, į kuriuos pataikytų lazeris, iš karto virstų garais ir išsisklaidytų. Įdomu tai, kad debesis ar rūką sklaidytų ne pats lazeris, o akustinės bangos. Staiga išjudintos vandens molekulės ima vibruoti, kartu judindamos ir aplink esantį orą. Teorija, žinoma, yra kur kas sudėtingesnė – juk kalbame apie lazerį, kuris pulsuoja kelis šimtus kartų per sekundę. Ta garso banga tuomet keliauja tolyn nuo lazerio ir taip sukuriamas kanalas be debesų ar rūko.

Ankstesni eksperimentai buvo kur kas sudėtingesni. Juose naudoti lazeriai debesų modeliuose sukurdavo plazmą, kuri ir padėdavo išsklaidyti vandens lašelius. Šįkart mokslininkams pavyko įrodyti, kad plazma šiam mechanizmui nėra būtina. Mokslininkai šią technologiją lygina su supynėmis – norėdami pasiekti didžiausią efektą turite pastumti supynes optimaliausiu metu.

Kol kas eksperimentai vyksta tik laboratorijoje. Tačiau jau po kelių metų galingi lazeriai galės pramušinėti tikrus debesis. Bus įdomu pamatyti, kaip ši technologija veikia praktikoje ir ar jai skirta energija bus pateisinama užtikrinamu ryšių kokybės lygiu.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Lietuvos astrononomai naudodami mikrolęšių metodą ieško juodųjų skylių ir egzoplanetų

Tęsiame pasakojimą apie mokslinius darbus prie kurių 2025 metais prisidėjo Molėtų astronomijos observatorijos moksliniai teleskopai.

NASA atradimas: Jupiterio palydove Europa aptikta medžiaga, galinti rodyti gyvybės ženklus

Toli nuo Žemės, prie didžiausios mūsų Saulės sistemos planetos Jupiterio, skrieja ledinis mėnulis pavadinimu Europa. Jo paviršius padengtas storu ledu, o po juo, kaip mano mokslininkai, slepiasi milžiniškas vandenynas. Neseniai mokslininkai pastebėjo keistą reiškinį, kuris gali būti labai svarbus norint suprasti, ar ten įmanoma gyvybė.

Atradimas, kuris amžiams pakeis apšvietimą: mokslininkai peržengė neįveikiamą LED ribą

Mokslininkų komanda iš Kembridžo universiteto padarė reikšmingą mokslinį atradimą, galintį iš esmės pakeisti šviesos diodų (LED) technologijų ateitį.

2026 m. sausis
2026-01-15 10:27
Galaktikos žvaigždžių neutrinų žemėlapis
2026-01-15 09:21
Robotas pradingo Antarktidoje net 9 mėnesiams, bet sugrįžo su šiurpinančiais pavojingais duomenimis
2026-01-14 10:52
Ledas saugojo Marso ežerus
2026-01-13 19:41
Saulės žybsnių gama spinduliuotės šaltinis
2026-01-09 18:36
Istorinis žingsnis Mėnulio link: astronautai įžengė į kapsulę, kuri pakeis visos žmonijos ateitį
2026-01-08 15:29
Numatomi kosminiai skrydžiai
2026-01-06 20:35
Mūsų teleskopai stebi aktyvias žvaigždes – RS CVn sistemas
2026-01-06 12:15
Stulbinantis atradimas: kai kurie metalai lieka skysti net esant minus 1400 laipsnių pokyčiui
2026-01-05 14:58
NASA klaida, kuri galėjo baigtis katastrofa: kosminiai įrenginiai atsidūrė kritiniame pavojuje dėl šios klaidos
2026-01-05 12:51
Mokslininkai sukūrė implantą, kuris skaito mintis ir jis plonesnis už popierių
2026-01-05 06:50
„Voyager 2“ klaidino mokslą 40 metų? Nauja hipotezė atskleidžia, kad Uranas galėjo patekti į Saulės vėjo audrą
2026-01-04 16:30
Daugkartinės nusileidimo aikštelės Mėnulyje
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama