Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas suteiktas Nobelio premijos laureatui, fizikos profesoriui Gerardui Mourou. Prancūzo lazerių atrastą technologiją šiuo metu naudoja absoliučiai visi modernūs lazeriai, o jos galimybes toliau tyrinėja ir Lietuvos mokslininkai.
 Asociatyvi nuotr. Pixabay.com |
|---|
Prieš dvejus metus G. Mourou gavo Nobelio premiją už atrastą technologiją, kuri leidžia generuoti itin trumpus ir galingus lazerio šviesos impulsus. Tai lėmė intensyvią lazerių fizikos plėtrą visame pasaulyje. Šį atradimą tobulina ir Vilniaus universiteto lazerininkai, todėl už indėlį į lazerių fizikos mokslo plėtrą ir praktinį jo taikymą Lietuvoje dabar jam suteiktas garbės daktaro vardas.
„Mokslas – ne tik mąstymo pasekmė. Jis dar paremtas ir sėkme. Man pasisekė, kad teko dirbti su profesoriumi Piskarsku, su kurio mes dirbame gal 40 metų. Taip, aš išradau šią technologiją, bet profesorius ir jo komanda tobulina ją ir už tai esu dėkingas“, – dėkoja VU garbės daktaras.
Prancūzo išradimas leido profesoriui Algiui Petrui Piskarskui sukurti naują šviesos impulsų stiprinimo technologiją, kuri laikoma svarbiausiu lietuvių indėliu į pasaulinį lazerių fizikos mokslą.
G. Mourou atrasta čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją šiandien naudoja absoliučiai visi modernūs lazeriai.
„Jis išplėtė tą impulsą laike, kitaip tariant, analogas galėtų būti, kai mes norime vienu metu pamaitinti visą grupę, kuri vienu metu nori praeiti pro valgyklą. Tai didelė grupė galėtų valgyklą sugriauti, tai grupę žmonių mes išskirstome pagal ūgį, švarko spalvą ir sustatome į eilę. Taigi pamaitiname juos tam tikra tvarka, tam tikru momentu“, – aiškina VU Lazerinių tyrimų centro vadovas Aidas Matijošaitis.
G. Mourou tapo antruoju Nobelio premijos laureatu gavusiu Vilniaus universiteto garbės daktaro vardą.
„Kai buvo atvykęs į studentų rengiamą konferenciją, jis sutiko dalyvauti dar nebūdamas Nobelio laureatu. Ir dabar mūsų studentai platina tokią žinią, kad reikia dalyvauti VU konferencijoje ir tada padidėja šansai gauti Nobelio premiją. Vakarienės metu, po tos konferencijos, pasiūliau jam tapti garbės daktaru ir čia pat jis sutiko“, – prisimena buvęs VU rektorius Artūras Žukauskas.
Vilniaus universiteto garbės daktaro vardą jau turi 62 užsienio mokslininkai, kurių tyrimai atitinka universiteto misiją. Kitą savaitę ši garbė bus suteikta dar vienam – Amerikos profesoriui Ianui B. Spielmanui, kurio tyrimų sritis – kondensuotų medžiagų ir šaltųjų atomų fizika.
Paieška archyve
