Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 22 d. 14:18
Dirbtinis intelektas taps dar mažiau pastebimas: „Samsung“ ir „Google“ pristatė naujos kartos išmaniuosius akinius
Gegužės 22 d. 12:12
„Microsoft“ pristatė labai brangius planšetinius kompiuterius „Surface Pro 12“ ir nešiojamuosius kompiuterius „Surface Laptop 8“
Gegužės 22 d. 10:24
Tūkstančiai perkamų akademinių darbų griauna pasitikėjimą aukštuoju mokslu (1)
Gegužės 22 d. 08:38
„Ei, „Google“, ar galiu čia pastatyti automobilį?“
Gegužės 21 d. 18:17
Konkurencijos teisės pažeidimai šiandien: nuo klasikinių kartelių iki DI ir algoritmų
Gegužės 21 d. 16:34
Ne ten pervedėte pinigus? Juos susigrąžinti gali būti ne taip paprasta – štai ką reikia žinoti
Gegužės 21 d. 14:29
KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius
Gegužės 21 d. 12:18
Kokiais sprendimais išsiskirs naujoji kelių rinkliavos sistema „Via Toll“?
Gegužės 21 d. 10:33
Hakeriai turi ir derybininkus, ir klientų aptarnavimo padalinius: ar jūs finansuojate šį verslą?
Gegužės 21 d. 08:41
Ar jūsų įmonę gali paduoti į teismą kitoje ES valstybėje?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkas specialioje kameroje atkūrė gyvenimo Marse sąlygas

Publikuota: 2020-01-13 07:17
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Darius Verbickas
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Mokslininkas sukūrė specialią „Marso kamerą“, kurioje užtikrinamos tokios pačios sąlygos, kaip ir Marso planetoje. Jis teigia, kad šioje kameroje gyvybė ne tik išgyvena, bet ir klesti.

Kai kalba pasisuka apie planetos kolonizavimą, Marsas visada išlieka dėmesio centre.

Mokslininkas specialioje kameroje atkūrė gyvenimo Marse sąlygas
Asociatyvi nuotr.

Elonas Muskas skelbė apie savo ambicingus užmojus apgyvendinti Marsą, o ir NASA nuo 2015-ųjų vis garsiau kalba apie tokią galimybę.

Tačiau vis dar neįrodyta, kad Marse galėtų gyventi kokia nors gyvybė. Dabar, „Amazon Prime“ rodomoje „Tomorrow's World Today“ laidoje kalbintas mokslininkas teigia sukūręs specialią „Marso kamerą“, kurioje atkartojo Raudonosios planetos sąlygas ir taip siekė išsiaiškinti ar prie tokių sąlygų kokia nors gyvybė galėtų išgyventi.

Ir mokslininkas nustatė, kad gyvybė tokiomis sąlygomis ne tik išgyveno, bet ir klestėjo. Vokietijos kosminių tyrimų centro mokslininkas dr. Jean-Pierre Paul De Vera savo bandymus atliko „Marso kameroje“.

Šiame unikaliame išradime „temperatūra, atmosferos slėgis, cheminė sudėtis, UV spiduliuotė“ ir kiti faktoriai buvo atkurti bei sureguliuoti taip, kad sąlygos kuo labiau atitiktų realią Marso planetos aplinką.

2012-aisiais De Vera savo bandymus pradėjo su melsvabakterėmis. Mokslininkas nustatė, kad tokioje aplinkoje jos sugebėjo išgyventi kelias savaites ir nebuvo pastebėta kažkokių komplikacijų.

Tada mokslininkas nusprendė atlikti bandymus su iš Antarktidos paimtais mikroorganizmais. Jie taip pat klestėjo „Marso kameroje“.

„Remiantis tuo, ką pamatėme, kokius gavome rezultatus, ten [Marse] galima rasti gyvybę, gal net nežemišką gyvybę. Tokius mikroorganizmus, kurie galėtų išgyventi Marse“, – „Amazon“ laidoje sakė De Vera.

„Tai yra įspūdinga. Mes niekada neįsivaizdavome, kad galime pasiekti tokių rezultatų. Ypač su sudėtingesniais organizmais. Tai nėra vien bakterijos, tai yra organizmai, kurie atlieka fotosintezę. Marse gyvybė yra galima ir Marsas gali būti gyvenamoji vieta Žemės organizmams“, – pridūrė De Vera.

Nors tai yra daug žadanti žinia žmonijai, reikia pažymėti, kad kol kas nuvykti į Marsą ir juo labiau jį apgyvendinti yra už žmonių galimybių ribos. Bet tik kol kas.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Potvyniai senovės Marse – silpni

Potvyniai Žemėje padeda reguliuoti klimatą ir netgi palaikyti planetą tinkamą gyvybei. Jie varo vandenyno sroves, maišo deguonį gelmėse ir perneša maistines medžiagas. Greičiausiai potvyniai buvo labai svarbūs ir gyvybės atsiradimui – pirmosios ląstelės galimai formavosi potvynių užliejamose pakrantėse, į kurias bangos atnešdavo naujų maisto medžiagų. Gali būti, kad panašūs procesai veikė ir senovės Marse.

Dirbtinis intelektas prognozuoja Saulės virpesius

Saulė nuolatos virpa – slėgio bangos keliauja gilyn į žvaigždės vidų ir grįžta atgal, atnešdamos informaciją apie procesus, vykstančius giliai po paviršiumi. Šios bangos, dar vadinamos p-modomis, leidžia mokslininkams tyrinėti žvaigždės gelmes panašiai, kaip seismologai pagal žemės drebėjimus atkuria Žemės vidų.

Dvinarės žvaigždės gimsta iš vieno disko

Maždaug pusė Saulės tipo žvaigždžių turi kompanionę – dažniausiai tai dvinarės sistemos, nors būna ir gausesnių. Kaip tokios poros susidaro, astronomai diskutuoja jau ne vieną dešimtmetį.

2026 m. gegužė
2026-05-22 07:36
Ramiausias galaktikų spiečius slepia praeities audrą
2026-05-21 09:18
Ganimedo branduolys dar formuojasi
2026-05-17 13:24
Kvazarų tėkmės gesina žvaigždėdarą Visatos jaunystėje
2026-05-16 13:09
Molekulinių debesų gyvenimo trukmė
2026-05-15 09:29
3000 naujų rudųjų nykštukių
2026-05-14 09:28
Energingiausi kosminiai spinduliai – išskirtinai masyvūs?
2026-05-13 09:25
Neįvertinta Ijo ugnikalnių galia
2026-05-12 17:16
Planetos dydžio banga Veneroje
2026-05-09 16:24
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose
2026-05-08 19:43
11 000 naujų egzoplanetų
2026-05-07 15:36
Kentauro Proksimos artimų tyrimų potencialas
2026-05-06 13:11
Tyrimas: žmonės pradėjo gerokai mažiau kalbėtis tarpusavyje
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama