Interneto paieškų variklis – toli gražu ne vienintelis „Google“ produktas. Be daugelio kitų dalykų ši įmonė kuria ir dirbtinį intelektą (DI), kurio tikslas yra padėti medikams atpažinti krūties vėžį. O naujausias mokslinis tyrimas, kurio rezultatai publikuoti žurnale „Nature“, rodo, kad šis DI vėžį atpažįsta geriau nei medikai, rašo „The Verge“.
Tiesa, tai jokiu būdu nereiškia, kad radiologams teks ieškotis naujo darbo.
Asociatyvi nuotr.
DI analizavo specifinius rentgeno vaizdus, vadinamus mamogramomis. Ir šis konkretus DI modelis klaidingų neigiamų diagnozių kiekį sugebėjo sumažinti 9,4 procentais – tai yra nemenkas šuolis į priekį, mat dabartiniais duomenimis medikai pagal mamogramas egzistuojančių krūties auglių nesugeba nustatyti net 20 proc. atvejų.
Šiandien krūties vėžys yra antra pagal dažnumą moterų mirties priežastis – dažniau moterys miršta tik nuo plaučių vėžio. Ankstyva šios onkologinės ligos diagnozė daugeliui žmonių yra pats geriausias būdas išgydyti ligą ir pasveikti. Bet nors mamograma yra dažniausiai taikomas diagnostikos būdas, klaidos pasitaiko ganėtinai dažnai. „Mamogramos yra labai efektyvios, bet vis dar esama reikšmingų problemų su klaidingai teigiamomis ir klaidingai neigiamomis diagnozėmis“, – sakė tyrimo bendraautorė, „Google“ mokslininkė Shravya Shetty.
„Google“ finansuoto tyrimo metu mokslininkai panaudojo daugiau nei 25 000 nuasmenintų mamogramų iš JK ir 3000 mamogramų iš JAV. „Bandėme laikytis panašių principų, kurių laikytųsi ir radiologai“, – sakė S.Shetty. „Google“ savo tinklaraštyje nurodo, kad DI apmokė nuskenuoti rentgenologinius vaizdus ir juose ieškoti krūties vėžio požymių pagal patologinius pokyčius, o tuomet kompiuterio spėjimų rezultatus lygino su tikromis medicininėmis išvadomis.
Galų gale JAV moterų mamogramų imtyje jiems pavyko klaidingų neigiamų išvadų kiekį sumažinti 9,4 procentais, o klaidingų teigiamų – 5,7 procentais. Jungtinėje Karalystėje, kur mamogramas paprastai tikrina du atskiri radiologai, šis modelis klaidingų neigiamų diagnozių kiekį sumažino 2,7 procentais, klaidingų teigiamų – 1,2 procentu. „Šis modelis pasirodė geriau nei individualūs radiologai ir JAV, ir JK“, – sakė kitas „Google“ mokslininkas Christopheris Kelly.
Bet ir DI nėra idealus. Nors ir padarytos išvados, jog kompiuteris yra pranašesnis už žmones identifikuojant krūties vėžį daugeliu atveju, būta atvejų, kai medikai vėžį atpažindavo, o kompiuteris – ne. Būta net tokių akivaizdžių atvejų, kai kompiuteris neatpažindavo vėžio, nors jį atpažindavo visi 6 tyrime dalyvavę ekspertai. O kartais būdavo ir atvirkščiai.
„Google“ tikisi, kad ilgainiui jų parengta sistema galės būti ir praktiškai panaudota klinikinėje aplinkoje. „Šie rezultatai mus labai nudžiugino ir padrąsino“, – sakė „Google“ produktų vadybininkas Danielis Tse, taip pat įtrauktas į tyrimo bendraautorių sąrašą. Jo teigimu, dabar inžinieriai siekia užtikrinti, kad DI išvados būtų vienodai pritaikomos visoms pasaulio populiacijoms. „Akivaizdžiai esama šiokių tokių niuansų kai žvelgiama į klinikinę praktiką“, – sakė D.Tse.
„Google“ visą laiką stengiasi pabrėžti, kad jų projekto tikslas yra ne pakeisti radiologus, o jiems padėti. „Visi jie turi savo stiprybių ir vienas kitą papildo. Yra daugybė atvejų, kur radiologai pastebi tai, ką kompiuteris pražiopso, bet pasitaiko ir atvirkštinių atvejų. Sujungus pajėgas būtų gaunamas geresnis bendras rezultatas“, – sakė S.Shetty.
Su moksliniu straipsniu galima susipažinti žurnale "Nature".
Paieška archyve
