Prieš metus laiko Kinijos mokslininkai eksperimentiniame superlaidžiame tokamako reaktoriuje pasiekė naują temperatūros rekordą. Neoficialiai „dirbtine saule“ vadinamame aparate mokslininkams pavyko įkaitinti plazmą iki 100 milijonų laipsnių pagal Celsijų ir taip pasiekti naują rekordą. Panašu, kad rekordas bus gerokai pagerintas.
Asociatyvi nuotr. Picabay.com
Po keleto mėnesių oficialūs Kinijos pareigūnai teigė, kad jiems pavyks 2019-aisiais užbaigti statybos darbus ir bus pastatytas „HL-2M“ tokamakas.
Kol kas nepranešama ar darbai vyksta pagal planą, bet Duanas Xuru, vienas iš mokslininkų, dirbančių prie „dirbtinės saulės“ projekto, pareiškė, kad statybos darbai vyksta taip sklandžiai, kad įrenginys turėtų pradėti veikti jau 2020-aisiais.
Jis taip pat teigia, kad dabar mokslininkams pavyks įkaitinti plazmą iki 200 milijonų laipsnių pagal Celsijų – ir pasiekti maždaug 13 kartų didesnį karštį nei yra Saulės branduolyje.
Ekspertai sako, kad tai gali būti esminis lūžis energetikoje ir pagaliau branduolių sintezė taptų perspektyvia energijos alternatyva jau turimiems energijos šaltiniams.
Branduolinė sintezė energetikoje yra „Šventasis Gralis“ ir vis daugiau pasaulio šalių ir privačių kompanijų vysto tyrimus šioje energetikos srityje, suprasdami, kad kas pirmasis įvaldys šią energiją – tam priklauso ateitis. Ir čia net ne perkeltine prasme.
Jei mokslininkams pagaliau pavyktų galutinai atsakyti į visus, su branduoline sinteze susijusius klausimus, ir pilnai įvaldyti šią energijos formą – turėtume švarų ir beribį energijos šaltinį.
Deja, bet vis dar yra nemažai klausimų, į kuriuos reikia rasti atsakymus: kaip išlaikyti stabilią plazmą, ją išlaikyti stabilią kuo ilgiau ir kt. Ne mažiau svarbu ir pats energijos gamybos atsiperkamumo klausimas.
Kinijos „HL-2M“ tokamakas galbūt bus tas įrenginys, kuris įveiks šiuos iššūkius ar bent jau duos naudingos naujos informacijos.
„HL-2M tyrėjams suteiks vertingų duomenų apie aukštos kokybės plazmą ir tokamako šerdyje vykstančius procesus“, - teigia su šiuo projektu nesusijęs branduolinės sintezės fizikas Jamesas Harrisonas.
„Plazmos karščio valdymas ir stabilus energijos išgavimas yra vienos didžiausių komercinių branduolių sintezės reaktorių problemų“, - tęsia mokslininkas, „ir gauti nauji duomenys prisidės prie tarptautinės branduolių sintezės bendruomenės vykdomų projektų plėtros.“
Kinijai šis projektas yra labai svarbus ir dėl to, kad jie dalyvauja tarptautinio eksperimentinio reaktoriaus ITER vystyme ir šios technologinės žinios gali prisidėti prie ITER projekto.
ITER yra didelis tarptautinis mokslinis projektas, kuriame dalyvauja 35 šalys, įskaitant Kiniją, Rusiją ir JAV.
Paieška archyve
