Geriausias šiandieninis kosmologijos – Visatos struktūros didžiausiais masteliais – modelis teigia, kad 68 % Visatos sudaro tamsioji energija, spartinanti jos plėtimąsi. Deja, kol kas beveik nieko nežinome apie tamsiosios energijos prigimtį.
Ar tai tikrai kažkokia energija, o galbūt tiesiog Visatos erdvės savybė? Negalėdami tiesiogiai jos stebėti, astronomai priversti tenkintis netiesioginiais jos poveikio matavimais. Vienas iš jų yra galaktikų išsidėstymo Visatoje, vadinamo barionų akustiniais svyravimais, kitimo laikui bėgant matavimas. Tam mums reikia kuo tiksliau nustatyti daugybės galaktikų padėtis bei atstumus iki jų. Atstumą tiksliai nustatyti sudėtinga, bet bent jau iš dalies tą padaryti padeda raudonasis poslinkis – dydis, nurodantis, kaip sparčiai galaktika nuo mūsų tolsta dėl Visatos plėtimosi.
© Kitt Peak/DESI
Praeitą savaitę JAV, Kitt Peak nacionalinėje observatorijoje, pradėjo veikti specialiai šiam tikslui skirtas instrumentas DESI (Dark Energy Spectroscopic Instrument). Jį sudaro net 5000 „akių“ – detektorių, kurių kiekvienas gali išmatuoti atskiros galaktikos spektrą. Spektras leidžia nustatyti galaktikos judėjimo greitį.
Esant geroms stebėjimo sąlygoms, vienos galaktikos stebėjimui tereikia 20 minučių, taigi per vieną naktį įmanoma išmatuoti kelių dešimčių tūkstančių galaktikų judėjimą.
Iš viso numatyta, kad DESI išmatuos daugiau nei 35 milijonus galaktikų bei 2,4 milijono kvazarų, apimančius trečdalį dangaus skliauto. Tai leis tyrinėti galaktikų pasiskirstymo pokyčius per pastaruosius 11 milijardų metų geriau, nei bet kada iki šiol. Šis laikotarpis apima ir laiką prieš maždaug keturis milijardus metų, kai Visatos plėtimasis ėmė greitėti.
Taigi naujieji duomenys padės labai detaliai nustatyti, kaip keitėsi Visatos plėtimasis, ar jis buvo vienodas visomis kryptimis ir atsakyti į kitus svarbius klausimus.
Paieška archyve
