Dvipusis skruzdžių eismas: kodėl jos neužstringa spūstyse ir ko iš jų gali pasimokyti automobilių kūrėjai

Kai pakylame aukštai virš miesto, automobiliai gatvėse atrodo tarsi mažos skruzdėlės, kurios vis dažniau užstringa spūstyse. Mokslininkai teigia, kad stebėdami ir tyrinėdami skruzdžių judėjimą galime pagerinti ir eismo sąlygas miestuose.

Asociatyvi nuotr.

Skruzdės juda suformuodamos tam tikras kolonas, tačiau mes nežinome, kaip jos susiorganizuoja ir tai padaro. Tulūzos universiteto mokslininkai nusprendė atlikti eksperimentą, kurio metu skruzdės turėjo eiti per tiltą. Eksperimento rezultatai aprašyti žurnale „eLife“.

Tyrėjai kitame tilto gale padėjo maisto. Linepithema humile skruzdėlių kolonijos, kuriose yra nuo 400 iki 25 tūkst. 600 narių, turėjo pereiti per tiltą, kad pasiektų maistą. Tilto plotis buvo nuolatos keičiamas, kad būtų sukurta 170 kombinacijų, išbandančių skruzdėlių reakciją į besikeičiančias sąlygas.

Eksperimentas parodė, kad skruzdės „kamščiuose“ juda daug geriau nei automobilius vairuojantys žmonės. Skruzdėlių judėjimas nesustojo net tuo atveju, kai buvo užimta 80 proc. tilto ploto. Anksčiau atlikti bandymai parodė, kad žmonės (tiek vairuodami, tiek eidami) sulėtėja, net jeigu užimta tik 40 proc. ploto.

Mokslininkai aiškina, kad judėdamos skruzdės nuolatos komunikuoja tarp savęs ir siekia bendro gėrio, ieško efektyviausio judėjimo varianto. Žmonės dažniausiai galvoja tik apie save, kad greičiau nuvyktų iš taško A į tašką B, nekreipdami dėmesio į tai, kaip jų judėjimas gali sulėtinti kitus eismo dalyvius.

Tyrėjai pastebi, kad skruzdėlės yra vienos iš nedaugelio gyvūnų, kuriems nesvetimas dvipusis eismas. Kiti gyvūnai, pavyzdžiui, žuvys ar bizonai, juda drauge, tačiau jie tai daro viena kryptimi vienu metu, vengdami dalinti turimą kelio plotą į 2 dalis.

Įdomu tai, kad ir kitos skruzdėlių rūšys judėdamos nelėtėja, padidinus jų skačių tame plote. Tyrėjus stebina unikalus skruzdžių persiorganizavimo mechanizmas, kai viskas daroma nemažinant judėjimo greičio.

Tikimasi, kad skruzdžių tyrimai padės kuriant savavaldžių automobilių sistemas, kai galbūt ateityje jie bus užprogramuoti elgtis kaip vienas bendras vienetas.