Elektronika.lt
 2026 m. kovo 20 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 19 d. 18:25
Šiuolaikinio vartotojo moralinė dilema: išmesti, perdirbti ar sutaisyti?
Kovo 19 d. 16:38
Agentinei prekybai Europoje skatinti „Visa“ pristatė programą „Agentic Ready“
Kovo 19 d. 14:44
Nuo telefonų iki saulės elektrinių: kaip elektronikos atliekas paversti vertingais ištekliais?
Kovo 19 d. 12:15
Eksperimentas: ar įmanoma persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
Kovo 19 d. 10:27
Į pagalbą moterims intymios sveikatos srityje – verslaus lietuvių jaunimo sukurtas dirbtinio intelekto įrankis
Kovo 19 d. 08:51
Pavasarinis spintos valymas gali pastebimai išauginti elektros sąskaitą: kaip to išvengti?
Kovo 18 d. 18:36
Naujasis „BMW i3“: iki 900 km viena įkrova ir naujos kartos technologijos
Kovo 18 d. 15:23
Kada verta rinktis elektrinį, o kada – akumuliatorinį šlifuoklį?
Kovo 18 d. 12:58
Ar „OpenClaw“ neatpažįstamai pakeis verslo kasdienybę?
Kovo 18 d. 09:25
Darbuotojai tikrina darbo paštą savo telefone? Įspėja apie kibernetinio saugumo rizikas
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

VDU mokslininkai sudomino sėklų apdorojimo šalta plazma tyrimais ir perspektyvomis

Publikuota: 2019-05-29 19:39
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Vytauto Didžiojo universitetas su Baltarusijos institucijomis vykdo Lietuvos mokslo tarybos Lietuvos–Baltarusijos dvišalio bendradarbiavimo programas mokslo ir technologijų srityje. Šia proga VDU Botanikos sodo ir Gamtos mokslo fakulteto atstovai vyko į Minską, kur Lietuvos ir Baltarusijos fizikai, biochemikai, mikrobiologai, zoologai bei botanikai susitiko pasidalinti patirtimi ir aptarti tyrimų planų.

VDU mokslininkai sudomino sėklų apdorojimo šalta plazma tyrimais ir perspektyvomis
VDU mokslininkai Minske

Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos B. I. Stepanovo vardo Fizikos institute vykusiame teminiame projekto seminare analizuotos sėklų apdirbimo šalta plazma bei radijo dažnio elektromagnetiniu lauku technologijos ir naujausios galimybės. Prof. V. Mildažienė pristatė savo mokslinės grupės 5 metų tyrimų rezultatus, kurių pagrindinė išvada – atliekant tokio pobūdžio tyrimus, būtini ilgalaikiai stebėjimai, nes ankstyvas augalų atsakas (vertinamas atsižvelgiant į dygimo ir daigų augimo skatinimą) dažnai būna kitoks, nei stebimas vėlesniais augimo etapais. „Dažnu atveju viskas vyksta priešingai – eksperimentiniai augalai, kurių daigumas po sėklų apdorojimo buvo slopinamas, vėliau, prabėgus keliems mėnesiams ar metams geriau šaknijosi, greičiau augo ir turėjo daugiau vertingų savybių (biologiškai aktyvių medžiagų)“, – sakė prof. V. Mildažienė. Minsko Botanikos sodo mokslininkai susidomėjo sėklų apdorojimo šalta plazma galimybėmis, nes tai padėtų padidinti retų ir saugomų augalų sėklų daigumą, užauginti vertingus sėjinukus ir atkurti nors dalį nykstančių augalų populiacijų gamtoje.

Susitikimo metu buvo aplankytos Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos B. F. Kuprevičiaus eksperimentinės botanikos instituto laboratorijos. „Buvome maloniai nustebinti kokybiškos naujausios įrangos ir įdomių mokslinių darbų: apžiūrėjome chromatografinę įrangą, bulvių ir sojų sodinukus perlito terpėse kosminių tyrimų programai, mikroskopus su dviem mėginių staleliais palyginimui, fitotronus ir kt.“, – sakė VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.

VDU atstovų delegacija apsilankė nacionaliniame Baltarusijos mokslų akademijos centriniame Botanikos sode Minske, kuris itin rūpinasi augalinės biologinės įvairovės išsaugojimu. Su šiuo botanikos sodu aktyviai bendradarbiauja bei vykdo mokslinius projektus VDU Botanikos sodas. Botanikos sodo direktorius V. V. Titok, direktoriaus pavaduotoja mokslo ir inovacijų srityse L. V. Gančiarova ir mokslininkė A. Kručionak VDU mokslininkams parodė nuostabiai žydinčias rododendrų, alyvų kolekcijas, didelę sukulentų kolekciją, vaišino feichojos žiedais, jau sunokusiomis ankstyvų veislių vynuogėmis, Minsko Botanikos sodo tikro pasididžiavimo – citrusinių augalų kolekcijos – vaisiais, kavos pupelių apyvaisiais. Įspūdį paliko moderniai įrengtos augalų sėklų banko patalpos ir laboratorijos ir nykstančių augalų rūšių apsaugos iniciatyvos.

Šis vizitas vyko įgyvendinant projekto Nr. P-LB-19-13 „Farmakologiškai vertingų junginių (antrinių metabolitų) kiekio ir sudėties valdymo augalų audiniuose metodų kūrimas, taikant sėklų apdorojimą plazma ir radiodažnio bangomis“ veiklas (vykdymo laikotarpis 2019–2020 m.). Projektui vadovauja VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros profesorė Vida Mildažienė. Kartu su projekto vadove į Minską vyko ir kiti VDU GMF bei Botanikos sodo atstovai: Z. Naučienė, L. Degutytė-Fomins, G. Paužaitė, A. Malakauskienė bei doktorantas A. Ivankov.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-17 11:28
Sunkieji elementai iš galaktikų susidūrimo nuolaužų
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama