Elektronika.lt
 2025 m. liepos 8 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 8 d. 20:16
Šveicarijoje kilo skandalas dėl elektromobilių: kodėl valdžia nuslėpė milijonų vertės elektromobilių tyrimą?
Liepos 8 d. 17:42
Kodėl buvusio darbuotojo elektroninis paštas gali tapti galvos skausmu?
Liepos 8 d. 14:26
Skaitmeninis pervargimas: mažinti nuovargį nuo technologijų gali padėti... technologijos
Liepos 8 d. 11:50
KTU magistrantė tyrė Kauno mokytojų pasirengimą dirbtinio intelekto taikymui mokymo procese
Liepos 8 d. 08:20
Kaip „Messages“ aplikacijoje kontroliuoti siunčiamų nuorodų išvaizdą
Liepos 7 d. 20:49
Šis triukas padės naudotis televizoriumi kaip monitoriumi, bet turi ir vieną didžiulį trūkumą
Liepos 7 d. 17:46
KTU profesorius Tomas Ruzgas: matematinis modeliavimas versle – tas pats, kas kompasas jūroje
Liepos 7 d. 14:12
Ką daryti, jei „Google“ paieškoje randate klaidinančią informaciją apie save?
Liepos 7 d. 11:54
Kandidatų patirtys, kurių verslai nenori girdėti: kaip DI transformuoja atrankas
Liepos 7 d. 08:49
Saulė ir jūra – malonu odai, bet pavojinga telefonui: kodėl vasarą įrenginiai nukenčia dažniau?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Aukštasis mokslas ir darnus vystymasis – kaip vienas kitam gali padėti?

Publikuota: 2018-11-09 19:16
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Jungtinių tautų organizacijos (JTO) duomenimis, šiuo metu pasaulyje mokyklos nelanko apie 265 milijonus vaikų, iš jų 22 proc. yra pradinio mokyklinio amžiaus. Daugybei vaikų vis dar trūksta elementarių skaitymo, matematinių įgūdžių. Kokybiško išsilavinimo įgijimas yra tvarios plėtros kūrimo pagrindas. Tai – vienas iš 17-os JTO suformuluotų darnaus vystymo tikslų, kuriuos planuojama pasiekti iki 2030 metų. Prie šių tikslų įgyvendinimo prisideda ir Lietuvos mokslininkai.

Aukštasis mokslas ir darnus vystymasis – kaip vienas kitam gali padėti?

Prieš dvejus metus Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) prof. Jurgis Kazimieras Staniškis tapo JTO paskirtos nepriklausomų ekspertų komandos, kuri kas ketverius metus rengs JTO Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą, nariu. Iš 15-os ekspertų, atstovaujančių 193 JTO valstybėms narėms, J. K. Staniškis yra ne tik vienintelis technologinių mokslų, bet ir Rytų Europos regiono atstovas.

JTO ekspertų komandą sudaro įvairių sričių mokslininkai, atliekantys mokslinius tyrimus darnaus vystymosi tematika. JTO telkia mokslo potencialą, kad būtų sekama Jungtinių Tautų suformuotų 17-ikos Darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m. įgyvendinimo eiga.

Sprendžia globalias pasaulio problemas

JTO duomenimis, maždaug 1 iš 9 pasaulio gyventojų (816 mln.) gauna nepakankamai maisto. O maždaug trečdalis produktų, pagamintų žmonių maistui (1,3 milijardo tonų), kasmet yra išmetami ar prarandami.

Skurdo mažinimas, gera sveikata, darnūs miestai, kokybiškas išsilavinimas, tai – tik keletas iš daugybės klausimų, kuriuos sprendžia mokslininkai iš viso pasaulio. Pasak KTU profesoriaus, nors Lietuvoje daugelio didelio masto problemų dar nejaučiame, globali situacija verčia sunerimti, tad imtis veiksmų – labai svarbu.

„Mūsų uždavinys – per 3 metus pagrįsti situaciją, kuri šiuo metu vyrauja pasaulyje, atsižvelgiant į šias dedamąsias – ekonomika, aplinkosauga, socialiniai (nelygybė, skurdas) bei kultūriniai reikalai. Viskas, ko iš mūsų, mokslininkų, reikalauja yra idėjos“, – apie darbą JTO pasakoja J. K. Staniškis, kuris darbo grupėje yra atsakingas už ekonomiką, darnią gamybą ir vartojimą bei aukštąjį mokslą.

Universitetų vaidmuo – esminis

Pasak KTU profesoriaus, universitetai taip pat turėtų laikytis principų ir idėjų, kuriuos formuluoja JTO.

„Universitetai turi tarnauti visuomenei plačiąja prasme, visų pirma – miestui, visuomenei, tik paskui visiems kitiems. Jeigu universitetas nedaro įtakos regionui – jie neatlieka savo misijos“, – įsitikinęs J. K. Staniškis. Anot jo, kiekvienas žmogus, mokesčių mokėtojas turėtų jausti aukštojo mokslo poveikį visuomenėje.

Tuo tarpu KTU mokslo ir inovacijų prorektorius Leonas Balaševičius pažymi, kad šiuo metu „Times Higher Education“ rengia naująjį „Impact and Innovation“ reitingą, kurio tikslas – ištirti, kaip aukštojo mokslo sektorius prisideda prie Jungtinių Tautų iškeltų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

Apklausos būdu iš 17 darnaus vystymosi tikslų buvo atrinkti 11, kurie yra aktualiausi ir labiausiai suderinami su aukštojo mokslo institucijų uždaviniais. Tai – gera sveikata ir gerovė, kokybiškas išsilavinimas, lyčių lygybė, deramas darbas ir ekonominis augimas, pramonė, inovacijos ir infrastruktūra, nelygybės mažinimas, darnūs miestai ir bendruomenės, atsakingas vartojimas ir gamyba, klimato kaitos poveikio mažinimas, taika ir teisingumas, stiprios institucijos, partnerystė įgyvendinant tikslus.

Tiesa, norėdamos dalyvauti šiame reitinge, aukštojo mokslo institucijos privalės pateikti informaciją, kaip prisideda įgyvendindamos ne mažiau kaip keturis iš šių tikslų.

KTU prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo prisideda iniciatyva „KTU Atsakingai“ . Tai Universiteto bendruomenės iniciatyva, kuria siekiama darnaus vystymosi principus integruoti įvairiose KTU veiklose. Be abejo, vienas pagrindinių – kokybiškas išsilavinimas.

„Sprendžiant globalias problemas reikia pradėti nuo savęs, o universitetas daug ką gali padaryti. Žvelgiant plačiąja prasme, jis rengia ateities mokytojus, o tai – vienas pagrindinių dalykų darniam vystymuisi, kiekvienas jame turi sąmoningai dalyvauti“, – neabejoja J. K. Staniškis.

2019 metais JTO generalinėje asamblėjoje bus pristatyta ir aptarta darnaus vystymosi ataskaita ir pasiūlyta ja vadovautis. Ataskaitoje bus įvertina dabartinė situacija darnaus vystymosi atžvilgiu, pateikti pavyzdžiai ir pasiūlymai, kokiais būdais iki 2030 metų įgyvendinti 17 išsikeltų tikslų. Dokumentas bus išverstas į pagrindines pasaulio kalbas ir prieinamas visiems.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Dirbtinis intelektas gali sukurti žmonijos sunaikinimo planą

Vis dažniau viešojoje erdvėje pasirodo nebe optimistinės, o įspėjamosios žinutės apie dirbtinio intelekto plėtrą. Tai nebe tik diskusijos tarp mokslininkų ar technologijų bendruomenių – kalba pasisuka apie pavojus, kurie gali tiesiogiai paliesti kiekvieną žmogų.

Marso jonosferos stebėjimai

Marso atmosfera, kaip ir bet kurios kitos planetos, iškreipia radijo bangas. Kai koks nors palydovas, skriedamas orbita aplink Marsą, pasislepia už planetos, prieš pranykdamas jo signalas eina kiaurai atmosferą, tad iš signalo variacijų galima nustatyti įvairias atmosferos savybes

KTU profesorius ragina Baltijos šalis imtis veiksmų dėl kvantiniu saugumu užtikrinamos tapatybės

Kreipdamasis į vyriausybių technologijų lyderius ir vyriausybių informacinių technologijų saugumo vadovus iš visos Baltijos regiono, KTU profesorius Šarūnas Grigaliūnas įspėja, kad Lietuvos „skaitmeninis suverenitetas“ priklausys nuo sklandžių kvantinių raktų paskirstymo ryšių, kurie galės aplenkti tiek kvantinius kompiuterius, tiek dirbtinio intelekto valdomą manipuliaciją.

2025 m. birželis
2025-06-30 13:51
Neutroninių žvaigždžių susiliejimo modelis
2025-06-29 18:18
Detalūs Saulės mikrožybsnio stebėjimai
2025-06-28 18:34
Ugnikalnis prie Jezero kraterio
2025-06-27 18:31
Ištyrė, kas nutinka žmogaus ląstelėms veikiant 5G
2025-06-25 13:34
Vilniaus rotušėje vyks tarptautinė kvantinių technologijų konferencija
2025-06-17 15:36
Mokslininkai išrado ypač kietą šviesą (1)
2025-06-14 17:08
Palydovų žvaigždynas Saulės aktyvumo stebėsenai
2025-06-14 06:10
Sukurtas grafeno ir stiklo hibridas ateities elektronikai
2025-06-13 18:52
Nuo Mėnulio – į tolimesnius skrydžius
2025-06-13 12:04
1 000 000 Gbit/s ir 1800 km atstumas: japonai pasiekė duomenų perdavimo greičio rekordą naudojant beveik įprastą optinį pluoštą
2025-06-13 09:21
VU fizikas dr. Mindaugas Šarpis pelnė prestižinę dotaciją: padės stiprinti Lietuvos kompetencijas dalelių tyrimuose
2025-06-12 21:51
Mokslininkai siūlo naują saugumo sprendimą – stabdžių signalas priekyje?
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama