Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) penktus metus iš eilės viso pasaulio moksleivius kviečia dalyvauti konkurse „Dalelių pluošteliai mokykloms“ (angl. „Beamline for schools“, BL4S). Varžymasis dėl galimybės dviem savaitėm tapti CERN laboratorijos mokslininku 2019 m. konkurse prasidėjo jau liepą. Paraiškos bus priimamos iki 2019 metų kovo 31 d. Laimėjusios komandos skelbiamos birželio mėnesį, o eksperimentus garsioje dalelių fizikos laboratorijoje galės įvykdyti 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Jau dabar į konkursą yra užsiregistravę daugiau kaip 100 komandų.
CERN BL4S projekte gali dalyvauti vyresnių klasių (16-20 m.) moksleiviai iš viso pasaulio.
„Stiprėjant gamtamoksliniam ugdymui Lietuvos mokyklose, galbūt artimoje ateityje atsiras aktyvių lietuvių moksleivių grupių, kurios pasiryš dalyvauti ar net laimės šį mokykloms skirtą CERN konkursą“, – tikisi Lietuvos atstovas CERN Tarybos Finansų komitete, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis.
Moksleivių grupės kartu su savo mokytojais yra kviečiamos siūlyti mokslinio eksperimento idėją, kuri gali būti įgyvendinama naudojant didelės energijos dalelių greitintuvus.
„Tiesa, 2019-2020 metais CERN greitintuvų kompleksas neveiks, ruošiant jį didelio intensyvumo Didžiajam hadronų greitintuvui (HL-LHC), tad konkurso nugalėtojai tais metais savo tyrimus atliks kitoje žymioje dalelių fizikos laboratorijoje – DESY (Hamburgas, Vokietija)“, – patikslino dr. A. Juodagalvis.
Šių metų konkurse varžėsi 195 komandos, kurios pateikė savo eksperimentus ir paaiškino, kokį fizikos klausimą jie tikėtųsi išspręsti, jei CERN laboratorijoje galėtų panaudoti įgreitintų dalelių pluoštelį. Dvi 2018 m. konkurso nugalėtojų komandos iš Filipinų ir Indijos rugsėjo mėnesio pabaigoje dviem savaitėms atvyko į CERN įvykdyti savo mokslinių eksperimentų. Su nugalėtojais susitiko ir su jų eksperimentais susipažino CERN Tarybos bei jos komitetų posėdžiuose dalyvaujantys Lietuvos atstovai.
Filipiniečių komanda tikėjosi nustatyti, ar tam tikros rūšies trumpai gyvuojančios dalelės – vadinamieji „pionai“ – tiktų spindulinei vėžio terapijai. O Indijos moksleiviai tyrė elektringų dalelių elgesį magnetiniame lauke ir tikisi rasti ryšį tarp Žemės magnetinio lauko anomalijų ir kosminių spindulių srauto.
Paieška archyve
