Remiantis naujausia MIT studija, norint pasiekti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią ateitį ir tą pasiekti už priimtiną kainą ir minimalų socialinį poveikį, būtina naudotis daugybe energijos šaltinių, o branduolinė energija privalo būti pagrindinė sudedamoji dalis.
MIT teigia, kad bandymas sukurti radikaliai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią ekonomiką be branduolinių reaktorių kainuotų nuo dviejų iki keturių kartų daugiau, nei pasinaudojant branduoline energetika.
Siekdami sumažinti anglies dioksido kiekius ir kovoti su klimato kaita, per pastaruosius 20 metų žmonija sutelkė dėmesį į vadinamuosius alternatyvius energijos šaltinius, ypatingą dėmesį skiriant vėjo ir saulės energijai.
Nors tokie energijos šaltiniai turi daug pranašumų, jie taip pat kenčia ir nuo tam tikrų trūkumų, tokių kaip: patikimumo trūkumas, užimami dideli plotai, neigiamas poveikis aplinkai ir didelės veiklos sąnaudos.
Verta nepamiršti ir priklausomybės nuo įprastinių iškastinio kuro jėgainių, kurios išlaiko patikimos ir nuolatinės elektros energijos paslaugas.
Daugelis šių argumentų susilaukia intensyvių diskusijų ir įvairių nuomonių, tačiau vis vien yra viena didelė problema. Jei pasaulis iki 2050 metų investuos į dekarbonizacijos politiką, yra labai didelė tikimybė tai padaryti padidėjusiomis elektros kainomis arba didesnėmis sąnaudomis ir mažesniu elektros energijos kiekiu, dėl kurio suprastės gyvenimo lygis tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. MIT teigia, kad dėl to gali netgi pradėti trauktis pasaulio ekonomika.
Siekiant to išvengti, MIT savo studijoje siūlo nepamiršti branduolinės energijos, kuri pasižymi nuliniu anglies išmetimo rodikliu. Tokia energijos rūšis turi vaidinti gerokai didesnį vaidmenį elektros energijos gamyboje ir tai turi vykti pasauliniu lygiu. Šiandien pasaulinė branduolinės energijos dalis sudaro apie 5 % ir jos augimas vakarų šalyse yra labai menkas, o kai kurios šalys šios technologijos atsisako apskritai.
MIT studijoje teigiama, kad pagrindinė kliūtis didelio masto reaktorių statyboms yra jų kaina. Ne tik trumpalaikis gamtinių dujų bumas branduolinę energiją padaro nepatrauklia ir brangesne, bet ir vyriausybių reguliavimas, saugos priemonės, politikų pasisakymais daroma žala ir netgi pačios pramonės neefektyvumas.
Norint tai įveikti, mokslininkai rekomenduoja branduolinei pramonei atsisakyti vienkartinių reaktorių projektų ir daugiau dėmesio skirti standartizuotoms konstrukcijoms ir komponentams, kuriuos sukūrė patyrę rangovai, turintys kvalifikuotą darbo jėgą ir užtikrinantys masinę gamybą.
Be to, studijoje rekomenduojama, kad nauji ir pažangūs reaktorių projektai naudotų pasyvias saugos sistemas ir tai iš esmės reiškia stabilias chemines, fizines ir šilumines sistemas. Idealiu atveju šios sistemos būtų automatinės ir turėtų būti taikomos tarptautiniu mastu ir esant suderintoms taisyklėms, siekiant sumažinti išlaidas ir didinant investuotojų pasitikėjimą.
Politikos srityje mokslininkai teigia, jog branduoliniam sektoriui reikia vienodų sąlygų, tai yra tokių pačių, kaip ir kitiems, mažai į aplinką anglies dioksido išskiriantiems gamintojams, kad branduolinė energetika nebūtų išmesta iš rinkos.
MIT teigia, kad vyriausybės turėtų suteikti branduolinės energijos gamintojams finansines paskatas, panašias į tas, kurios būna skirtos vėjo ir saulės projektams. Tokiu būdu būtų sukurta konkurencinė aplinka.
Tuo pačiu MIT studija nurodo, kad šalių vyriausybės turi leisti statyti daugiau reaktorių prototipų ir dalytis reguliavimo bei mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidomis. Taip būtų skatinama daugiau technologinių naujovių ir inovacijų, kurios užtikrintų reikalingą energijos kiekį ir padėtų kovoti su klimato kaita.
Paieška archyve
