NASA skelbia, kad viename iš Jupiterio palydovų – Europoje – gali būti gyvybės. Tokią išvadą jie padarė dar kartą išanalizavę prieš du dešimtmečius kosminio zondo atsiųstus duomenis.
Mokslininkų, ieškančių gyvybės kosmose, akys jau seniai buvo nukreiptos į Europą. Pagal sandarą Europa yra panaši į Žemę. Palydovas turi 100 km išorinį vandens sluoksnį, kurio paviršius užšalęs. Manoma, kad po paviršiaus ledo sluoksniu yra druskingas skystas vandenynas, dengiantis visą Europą. NASA kosminis zondas „Galileo“ dar 1997 metais užfiksavo šį tą neįprasto.
Mokslininkai ilgai negalėjo suprasti, kas tai buvo. Tačiau neseniai dar kartą išanalizavę duomenis, jie nutarė, kad maždaug 200 kilometrų virš Europos praskridęs zondas užfiksavo geizerį, ištryškusį iš užšalusio vandenyno, rašoma independent.co.uk.
„Europoje tikrai yra tinkamos gyvybei sąlygos, bent jau tokiai gyvybei, kokią mes žinome. Ten yra vandens, saulės, anglies. Ar ten iš tiesų yra gyvybės? Tai klausimas, į kurį mes labai norime atsakyti“, – sako mokslininkė Elizabeth Turtle iš Johns Hopkins universiteto. Tyrimo, kuriam vadovavo Mičigano universiteto mokslininkas Xianzhe Jia, rezultatai buvo publikuoti žurnale „Nature Astronomy“. NASA ir toliau nenuleis akių nuo Europos. 2022 metais planuojama pasiųsti kosminį zondą „Clipper“, kuris galėtų surinkti pavyzdžių, reikalingų gyvybei rasti.
Paieška archyve
