Elektronika.lt
 2026 m. sausio 12 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 12 d. 09:42
Baterija laikydavo savaitę: kodėl „Nokia 3310“ vis dar kelia nostalgiją? (1)
Sausio 12 d. 07:11
Ateities namų formulė: į ką verta investuoti ir kodėl DI tampa naujuoju standartu
Sausio 11 d. 18:11
Nuo muzikos iki „Teams“: naujasis „Mercedes“ atnaujinimas keičia, kaip naudojame automobilį
Sausio 11 d. 12:16
Didieji metų išpardavimai: sukčių apgaulėmis susigundo 1 iš 5 perkančių internetu
Sausio 11 d. 08:28
Ar tikrai ginčijatės su žmogumi, ar su botu, kalbančiu lietuviškai? Ekspertai skaičiuoja: kas penktas įrašas – roboto
Sausio 10 d. 18:18
„Microsoft“ ruošia tylų perversmą: „Teams“ ir „Outlook“ laukia svarbūs pasikeitimai
Sausio 10 d. 12:23
„Kia“ elektromobilių gamybos patirtis atgims europiečiams svarbiame naujajame EV2
Sausio 10 d. 08:25
Telefonus ugdymo procese apribojusios mokyklos vadovė: tai nauda ir mokiniams, ir mokytojui (1)
Sausio 9 d. 20:25
Pirmasis pasaulinis 3D pastatų žemėlapis jau čia: sužinokite, kas tai yra ir kam jis išvis reikalingas
Sausio 9 d. 17:02
Naktimis spaus šaltukas: kaip pasirūpinti savo automobiliu lauke
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Must have farming mods
Farming simulator modhub, Best farming simulator mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Nauja technologija gali pasaulį išvaduoti ir nuo kobalto, ir nuo Kongo, kur pragarišką darbą dažnai atlieka netgi vaikai

Publikuota: 2018-05-11 17:23
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Kobaltas yra būtinas ličio jonų akumuliatorių komponentas. Jis naudojamas katodų gamyboje. Tačiau didžiausia dalis šiuo metu naudojamo kobalto yra iškasama Konge, daugeliu atveju šį pragarišką darbą atlieka netgi vaikai.

Šiuo faktu mėgsta naudotis aplinką itin teršianti iškastinio kuro pramonė, kuri dažnai užsipuola elektrinių automobilių gynėjus, teigdama, kad ir „jūs nesate tokie jau švarūs“. O kai padidėjo ličio jonų baterijų paklausa, natūraliai pakilo ir kobalto kaina. Tačiau viskas gali kardinaliai pasikeisti.

Mokslininkai iš Berklio universiteto Kalifornijoje rado būdą kaip sukurti tokius katodus, kuriuose būtų naudojamas ne tik kobaltas, bet ir kiti metalai, kaip kad manganas. Kiti metalai yra ne tik kur kas pigesni nei kobaltas, bet pasirodo, kad nauji katodai turi 50 % daugiau talpos.

Nauja technologija gali pasaulį išvaduoti ir nuo kobalto, ir nuo Kongo, kur pragarišką darbą dažnai atlieka netgi vaikai

„Mes atidarėme naują baterijų technologijų cheminę erdvę, – teigia Berklio Medžiagotyros ir inžinerijos katedros profesorius Gerbrandas Cederis. – Pirmą kartą mes turime tikrai pigų elementą, kuris gali užtikrinti greitą elektronų judėjimą baterijose. Kad galėtume susidoroti su kobalto išteklių problemomis, mes tiesiog turime jo atsikratyti (arba gerokai sumažinti jo poreikį aut. past.). Naujieji katodai mums leidžia žaisti su daugeliu elementų, esančių periodinėje elementų lentelėje.“

Cederis yra šio tyrimo vadovas, o rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Nature“. Tyrimą atliko burys mokslininkų iš įvairių institucijų: Berklio universiteto, Berklio laboratorijos, Argono Nacionalinės laboratorijos ir Santa Kruzo universiteto.

Nuo 2014 metų Cederis su kolegomis dirba prie tokio tipo katodų. Naudodami procesą, vadinamą „fluoro dopingavimu“, mokslininkai į katodą sugebėjo įtraukti daug mangano. Pasak „Berkeley News“, katodai, turintys daugiau mangano jonų su tinkama įkrova, gali išlaikyti daugiau ličio jonų, todėl padidėja baterijos talpa.

Katodo veikimo efektyvumas matuojamas vato valandomis kilograme – Wh/kg. Tad katodai su manganu priartėjo prie 1000 Wh/kg reikšmių, kai įprasti ličio jonų katodai siekia 500–700 Wh/kg. „Baterijų pasaulyje, lyginant su tradiciniais katodais, tai yra didžiulis proveržis“, – sakė tyrimo bendraautorius Jinhyukas Lee.

Dabar prasideda vienas iš sunkiausių darbų – komercializuoti šią technologiją. Cederis mano, kad ši mangano katodo technologija pasiekė kažką daug svarbesnio, tai yra atvėrė naujas katodo dizaino galimybes. „Staiga paaiškėjo, kad mes turi gerokai daugiau cheminės laisvės, ir aš manau, kad tai bus tikras sujudimas, nes dabar galime atlikti ne tik naujus katodų tyrimus, bet ir jų rezultatus pritaikyti praktiškai.“

Tad visai elektromobilių pramonei, šių transporto priemonių pirkėjams ir gerbėjams tokios naujienos yra itin džiugios. Tai reiškia, kad svajonė apie ekologiškesnes ir pigesnes baterijas artėja prie tikrovės.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Istorinis žingsnis Mėnulio link: astronautai įžengė į kapsulę, kuri pakeis visos žmonijos ateitį

Praėjo daugiau nei penkiasdešimt metų nuo paskutinio karto, kai žmogus žengė ant Mėnulio paviršiaus. Dabar NASA ruošiasi sugrąžinti žmones į Mėnulio apylinkes. „Artemis 2“, tai pirmoji pilotuojama misija, kurios metu astronautai skris aplink Mėnulį, nors paties nusileidimo dar nebus.

Numatomi kosminiai skrydžiai

Praėję metai nebuvo labai gausūs išskirtinėmis kosmoso misijomis, tačiau šie žada būti kitokie. Jau vasario mėnesį tikimės sulaukti „Artemis II“ skrydžio, kai pirmą kartą nuo 1972 metų žmonės nuskris toliau, nei žemoji Žemės orbita.

Mūsų teleskopai stebi aktyvias žvaigždes – RS CVn sistemas

Dažnai kyla klausimas: ką daro astronomai su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijos prietaisais. Štai vienas gražus pavyzdys iš mūsų darbo 2025 metais.

2026 m. sausis
2026-01-06 12:15
Stulbinantis atradimas: kai kurie metalai lieka skysti net esant minus 1400 laipsnių pokyčiui
2026-01-05 14:58
NASA klaida, kuri galėjo baigtis katastrofa: kosminiai įrenginiai atsidūrė kritiniame pavojuje dėl šios klaidos
2026-01-05 12:51
Mokslininkai sukūrė implantą, kuris skaito mintis ir jis plonesnis už popierių
2026-01-05 06:50
„Voyager 2“ klaidino mokslą 40 metų? Nauja hipotezė atskleidžia, kad Uranas galėjo patekti į Saulės vėjo audrą
2026-01-04 16:30
Daugkartinės nusileidimo aikštelės Mėnulyje
2026-01-03 14:11
Algoritmas kaip kūrybos partneris, o ne įrankis: dirbtinis intelektas ne tik pagreitina, bet ir praplečia mąstymą
2026-01-03 06:49
„ChatGPT“ atima ne darbus, o mūsų kalbą: ar pastebėjote, kad jau kalbate kaip robotai, o ne žmonės?
2026-01-02 21:13
Kosminių ryšio tinklų koordinavimas
2026-01-02 12:30
Kaip nematomos planetos tampa matomos? Užfiksuota nauja viltis pamatyti tolimo pasaulio veidą
2025 m. gruodis
2025-12-31 19:12
Kinija antroji po „Google“ žengė žingsnį link atsparių klaidoms kvantinių kompiuterių
2025-12-31 12:14
Dirbtinis intelektas mokosi skaityti net ir žmogaus prakaitą: jūsų kūnas išduos viską realiuoju laiku
2025-12-30 09:32
Išmanusis telefonas dvylikamečiui: mokslas įspėja apie depresijos, nutukimo ir nemigos riziką
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama