Pažintis su tolimąja galaktika atskleidė daug netikėtų dalykų

NASA mokslininkai suteikia galimybę pasinerti į kelionę po Messier 106 (taip pat dar vadinamą NGC 4258) spiralinę galaktiką, kurios viduryje „įsisukusi“ juodoji skylė griauna kosmologijos standartus.

Nuostabi naujų vaizdų ir vaizdo įrašų kompozicija buvo sukurta, apjungiant duomenis iš NASA ir Nacionalinio mokslo fondo (NMF) teleskopų. Jie yra pajėgūs fiksuoti ir apdoroti informaciją, gaunamą net iš tokių tolimų galaktikų, kaip „Messier 106“, kuri driekiasi už 23 mln. šviesmečių.

Nors ši galaktika yra spiralės formos, kaip ir Paukščių Takas, Messier 106 turi dvi papildomas sūkurio atšakas, kurios skleidžia rentgeno spindulius ir radijo bangas. Šios neįprastos galaktikos „rankos“ išsikiša, o ne įsilieja į pagrindinį galaktikos diską.

Duomenų kombinacija iš keleto teleskopų atskleidė, kad papildomos „Messier 106“ spiralės atšakos yra smūgio bangos srovės, sudarytos iš perkaitintų dujų.

NMF teleskopas užfiksavo radijo bangas, sklindančias iš galaktikos centre susidariusios supermasyvios juodosios skylės išmestų energingų dalelių. Tuo tarpu, NASA „Spitzer“ kosminio teleskopo surinkti infraraudonųjų spindulių duomenys rodo, kad šie dalelių pliūpsniai sukurti smūginės bangos. Ji susidūrė su pagrindiniu galaktikos disku, įkaitindama didžiules vandenilio dujų kišenes.

Naujame sudėtiniame vaizde, kurį praeitą mėnesį paviešino NASA, Rentgeno spinduliai pavaizduoti mėlyna spalva, radijo bangos – violetiniame pavidale, matoma šviesa atsispindi geltonai ir mėlynai, o infraraudonieji spinduliai – raudonai.

Rentgeno spindulių atvaizdas atskleidė, kad galaktikos diską juosia didžiulis perkaitintas dujų burbulas. Šios dujos srūva iš juodosios skylės į išorinius spiralės regionus.

Mokslininkai prognozuoja, jog šitaip galaktikos dujos bus išeikvotos per ateinančius 300 milijonų metų, nebent jos kažkaip pasipildytų. Kadangi didžioji dujų dalis jau išsisklaidė, tai apsunkina žvaigždžių formavimosi procesą.

Pasitelkę „Spitzer“ teleskopą, mokslininkai apskaičiavo, kad „Messier 106“ žvaigždės formuojasi beveik 10 kartų lėčiau, nei Paukščių Tako galaktikoje, o juodoji skylė jos centre yra apie 10 kartų didesnė, todėl kelyje pasitaikiusią medžiagą „suryja“ daug greičiau nei mūsiškė.

Šitaip apdorodami duomenis, mokslininkai tikisi daugiau sužinoti, kokią įtaką juodosios skylės daro galaktikoms.

Naujausi tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „The Astrophysical Journal Letters“.