Belgijos Gento universiteto ir Leveno katalikiškojo universiteto mokslininkai, norėdami išsiaiškinti, kokią įtaką egzaminams turi miego kokybė, apklausę 621 šių universitetų pirmakursį. Rezultatas stulbinantis – 7 valandų trukmės miegas egzaminų sesijos metu pažymių vidurkį padidina 1,7 balo dvidešimtmbalėje sistemoje.
30 proc. tyrime dalyvavusių studentų buvo įvertinti 5 balais Pitsburgo miego kokybės skalėje (PSQI) – tai reiškia, kad jie miegojo prastai. Šiai grupei priklausė daugiau merginų (35 proc.) nei vaikinų (26 procentai).
Statistinius duomenis mokslininkai koregavo ir pagal socialinius ekonominius, ir pagal bendros sveikatos skirtumus, rašoma Gento universiteto pranešime.
„Pašalinus visų kitų veiksnių įtaką, studentai, kurie naktimis paprastai išsimiegodavo gerai, egzaminus išlaikydavo geriau. Studentai, kurių miego kokybė PSQI skalėje už vidurkį buvo prastesnė vienu standartiniu nuokrypiu, gaudavo vidutiniškai balu žemesnį egzaminų įvertinimą“, – sakė Gento universiteto mokslininkas dr. Stijnas Baertas.
Be to, miego trukmė valandomis (ir miego kokybė tuo metu) turėjo reikšmingos įtakos egzaminų rezultatams. „Studentai, kurie savo miego trukmę padidindavo nuo šešių iki septynių valandų gaudavo vidutiniškai 1,7 balo didesnius įvertinimus. Žinoma, reikia įvertinti tai, jog optimali miego trukmė yra individuali asmens savybė“, – sakė mokslininkas.
Norėdami paaiškinti tyrimų rezultatus, mokslininkai atkreipė dėmesį į ankstesnių tyrimų išvadas: nustatyta, jog miegas – esminis veiksnys, lemiantis žmogaus proto būseną ir motyvaciją. „Geras nakties miegas labai tiesiogiai optimizuoja kognityvinius gebėjimus, mat naujos žinios į mūsų egzistuojančią žinių bazę įtraukiamos miego metu“, – aiškina dr. S. Baertas. Atminties konsolidavimo procesas daugiausiai vyksta REM (greitų akių judesių) miego fazėje, kurioje miegaliai dažniausiai būna antroje miegojimo ciklo pusėje. O tai reiškia, kad paskutinės miego valandos – saldžiausios ir brangiausios.
Paieška archyve
