NASA paskelbė naujausią kosminio zondo „Cassini“ padarytą Saturno šiaurės ašigalio nuotrauką, kurioje gerai matyti taisyklingos šešiakampio formos darinys šios planetos atmosferoje.
Pranešama, kad „Cassini“ šią nuotrauką padarė dar 2013 m. lapkričio 23 dieną, tačiau ji buvo paskelbta tik dabar. Fotografavimo metu „Cassini“ skriejo maždaug 2,5 mln. kilometrų atstumu nuo Saturno paviršiaus, sakoma NASA pranešime.
Keistą taisyklingo šešiakampio formos atmosferos darinį virš Saturno šiaurės ašigalio pirmieji XX a. 9 dešimtmetį pastebėjo pro šalį praskrieję NASA kosminiai zondai „Voyager“.
Vėliau jį ne kartą fotografavo „Cassini“. Šio šešiakampio, kurį, manoma, suformavo Saturno atmosferos sraujymės, plotis yra beveik 25 000 kilometrų. Jo viduje tilptų 2 Žemės.
Nuotraukos atskleidė, kad šis šešiakampis yra tarsi pritvirtintas prie planetos paviršiaus – jis nejuda ir visiškai nesikeičia, nors jo ribose siautėja milžiniško stiprumo vėjai.
Manoma, kad vėjo greitis šešiakampiame objekte matomoje audroje siekia 150 m/s. Tačiau, sprendžiant iš nuotraukų, nei šešiakampis, nei jame siaučianti audra nedaro vienas kitam jokio poveikio. Prieš 28 metus kosminio aparato „Voyager“ Saturne aptiktas taisyklingas šešiakampis darinys, kuriame siautėja galingi uraganai, yra stacionarus ir nesikeičiantis.
Pasak mokslininkų, Saturno ašigaliuose egzistuoja milžiniškos galios ciklonai, šimtus kartų stipresni už pačius galingiausius Žemėje. Mokslininkai mano, kad audras Saturno padangėje „maitina“ šiluminė energija, susidaranti kondensuojantis vandeniui žemutiniuose atmosferos sluoksniuose.
Tačiau skirtingai nuo Žemėje siaučiančių uraganų, kuriuos formuoja įšilęs vandenynų vanduo, Saturno uraganai neturi nieko bendra su vandeniu. Jame siautėjančios audros stebimos tik ašigalių regionuose, tuo tarpu Žemėje jos keliauja vandenynų plotais.
Mokslininkų teigimu, tokio taisyklingo objekto nebuvo pastebėta nė vienos planetos atmosferoje.
Danijos Nielso Bohro technikos universiteto mokslininkai prieš kelerius metus paskelbė, kad Saturno šešiakampis galėjo susidaryti dėl vadinamojo „Niutono kibirėlio“ efekto: eksperimentuojant su besisukančiu cilindru, kuriame buvo įpilta skysčio, vandens paviršiuje pavykdavo suformuoti panašios formos daugiakampius.
Tačiau ne visi fizikai sutinka su tokiu aiškinimu. „Cassini“ nuotraukos liudija, kad per 28 metus, kai Saturno šešiakampis buvo pastebėtas pirmą kartą, jo ašių padėtis visiškai nepasikeitė. Jo kilmė ir procesai, lėmę taisyklingą geometrinę formą, lig šiol tebelieka neaiškūs. „Išskirtinė šešiakampio savybė – jo ilgaamžiškumas, ypač atsižvelgus į tai, kad orai Žemėje keičiasi per savaites, – sakė „Cassini“ tyrimų programos mokslininkas Kunio Sayanagis iš Kalifornijos technologijos instituto (JAV). – Jo paslaptis prilygsta keistiems atmosferos procesams, dėl kurių Jupiteryje taip ilgai egzistuoja garsioji Raudonoji dėmė.“
Paieška archyve
