NASA labai mėgsta lengvus ir mobilius daikčiukus. Vienas iš tokių – vien iš strypelių ir laidelių sukonstruotas antžeminis kosminis zondas. Jokių ratų. Jokio šimtakilograminio viršsvorio. Vien neįkainojamas mobilumas. Šis robotizuotas zondas kažkuo primena dykumų paviršiumi riedančius krūmokšnių rutulius. Tai – Saturno palydovą Titaną tyrinėsiantis zondas „Super Ball Bot“.
Jis toks lengvas, jog net Žemėje sveria tik keletą kilogramų (palyginimui, marsaeigis „Curiosity“ sveria 1 toną). Tačiau, nepaisant anoreksiško svorio ir klipatiško mobilumo, ši mobili laboratorija netolimoje ateityje gali iškeliauti į vieną nuostabiausių Saulės sistemos kampelių – Saturną ir jo mėnulių sistemą. Zondas „Super Ball Bot“ turėtų tyrinėti Titano paviršių.
Dar vienas itin vertingas zondo privalumas, neskaitant menkos masės, mobilumo ir juokingai mažų kaštų – kompaktiškumas. „Super Ball Bot“ susilanksto į labai mažai erdvės teužimantį erdvės kubelį.
Be kita ko, leidžiantis Titano ant paviršiaus, šiam zondui nereikės jokio parašiuto ar sunkaus ir brangaus „dangaus krano“, koks ant Marso paviršiaus nuleido NASA zondą „Curiosity“. NASA tvirtina, kad „Super Ball Bot“ laisvai galėtų kristi ir nesulūžti net iš 100 km aukščio.
O nusileidęs ant kieto paviršiaus, keistasis zondas tiesiog pradėtų keistą savųjų tyrinėjimų šokį. Tačiau kol kas „Super Ball Bot“ yra prototipo stadijoje.
Paieška archyve
