Penktadienį, sausio 14 dieną, pirmą kartą istorijoje kosminis zondas Huygens, atsiskyręs nuo tyrinėjimo aparato Cassini turi nusileisti ant Saturno palydovo - Titano.
Cassini startavo link Saturno 1997 metų spalio mėnesį ir šiuo metu jau artėja prie jo. Jei Saturnas yra žymus savo žiedais, tai Titanas - vienas iš nedaugelio mūsų Saulės sistemos objektų, turinčių savo atmosferą.
Atmosferą, ir patį Titaną tirs minizondas Huygens (bendras NASA ir Europos kosmoso agentūros projektas), kuris kol kas randasi Cassini viduje.
Huygens turi padaryti Titano paviršiuje daugiau nei tūkstantį nuotraukų naudojant specialią kamerą. Manoma, kad pagal šias nuotraukas paviršiaus pobūdį pavyks nustatyti tik trijų kilometrų aukštyje.
Mokslininkai numatė visus galimus zondo nusileidimo scenarijus - ežere, ant kieto paviršiaus, ir net organinėje medžiagoje. Aparato nusileidimas ant Titano vyks su parašiutu, be to Huygens nusileidimo metu gaus naujus duomenis apie jį supančią aplinką. Atmosferos tyrimui Huygens skiriamos 153 minutės - būtent tiek laiko sudaro maksimali nusileidimo per Saturno palydovo atmosferą trukmė. Manoma, kad po dviejų su puse valandų po atsiskyrimo, aparatas pasieks Titano paviršių. Ryšys su Huygens bus palaikomas per orbitoje esantį aparatą Cassini. Jo antena bus aktyvuota pradiniame nusileidimo etape ir Cassini „girdės“ nusileidžiantį aparatą sekančių trijų valandų bėgyje, kas sudarys nusileidimą bei pusvalandį po jo. Po trijų valandų ryšio seanso pabaigos, Cassini antena bus nukreipta į Žemę gautos informacijos perdavimui.
Daugiau informacijos rasite Europos kosmoso agentūros tinklapyje.
Paieška archyve
