Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 14 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 13 d. 20:32
Naujieji „Garmin Forerunner 70“ ir „Forerunner 170“: daugiau motyvacijos kiekvienam bėgimui
Gegužės 13 d. 18:25
Pristatytas prabangiausias ir technologiškai pažangiausias visų laikų „Range Rover“
Gegužės 13 d. 16:29
SAP pristato autonomiškai veikiančios įmonės koncepciją
Gegužės 13 d. 14:30
Dirbtinis intelektas ir mokymosi kokybė: kodėl mokymuisi reikia laiko net DI amžiuje? (1)
Gegužės 13 d. 12:06
Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams
Gegužės 13 d. 10:17
ESO investicijos tinklo modernizavimui neaplenkia ir Utenos apskrities: šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių linijų
Gegužės 13 d. 08:35
Nauja „iOS 18.2“ garsumo kontrolės sistema
Gegužės 12 d. 20:20
„Autorystės išplovimas“: kaip DI, per kelias sekundes, paverčia svetimą kūrinį „niekieno“ nuosavybe
Gegužės 12 d. 18:47
Dirbtinis intelektas drastiškai keičia IT rinką: kokių specialistų reikės ateityje?
Gegužės 12 d. 16:19
Agentinio dirbtinio intelekto ekspertas: tradicinio „ChatGPT naršyklėje“ era baigiasi (1)
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Kaip tiksliau pavaizduoti molekulines orbitales?

Publikuota: 2011-08-26 15:59
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©MokslasPlius.lt
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt

Kaip tiksliau pavaizduoti molekulines orbitales?Fizikų komanda, kurią sudarė IBM padalinio Šveicarijoje ir Liverpulio universiteto (Jungtinė Karalystė) atstovai, sugalvojo būdą, kuris praplėčia skenuojančio tunelinio mikroskopo metodu gautus rezultatus. Svarbiausia tai, kad dabar galima pavaizduoti pavienių molekulių orbitales. Mokslininkų darbas publikuotas „Physical Review Letters“ žurnale.

Molekulinės orbitalės vaizduoja molekulės sritis, kuriose didžiausia tikimybė aptikti elektroną. Jos gaunamos taikant matematines formules ir paprastai vaizduojamos kaip turintys mazgus debesėliai. Molekulinės orbitalės padeda lengviau įsivaizduoti, kaip molekulės atiduoda arba pasidalina elektronais formuodamos cheminius ryšius.

Nuo pat jos išradimo 1981 metais skenuojanti tunelinė mikroskopija iš esmės buvo geriausias metodas kurti atskirų atomų ir jų elektroninių savybių atvaizdus. Šios mikroskopijos įrangos pagrindą sudaro kelių atomų pločio adatėlė, kuri judinama ore prie pat tiriamojo bandinio. Tiekiama įtampa leidžia elektronams keliauti tarp adatėlės ir bandinio. Tokiu būdu galima išmatuoti tiriamosios medžiagos paviršiaus elektronų tankį, kuris panaudojamas konstruojant atvaizdavimo modelius.

Deja, įprastinis skenuojančios tunelinės mikroskopijos metodas nesugeba pavaizduoti pavienių molekulių orbitalių. Taip yra todėl, kad objekto paviršiuje esančių elektronų tankis neatskleidžia matematinio orbitalės aprašo, be to, neužtenka ir erdvinės skyros. Taip pat reikia pažymėti, kad bandiniai paprastai padedami ant metalinio paviršiaus, kuris gali turėti įtakos atliekamiems matavimams.

Minėtųjų institucijų fizikų komanda išsprendė lengviausią galvosūkio dalį padengdama paviršių, ant kurio patalpinamas bandinys, druska. Toliau tam, kad pagerintų matavimų skyrą, jie ant paties adatos galiuko prikabino vieną anglies monoksido molekulę. Taip pasielgta todėl, kad išorinė anglies monoksido molekulės orbitalė turi du išsikišusius skirtingų fazių (neigiamos ir teigiamos) debesėlius. Tokia patobulinta adatėlės struktūra yra kur jautresnė tiriamajai medžiagai.

Naudodami šį metodą, tyrėjai sugebėjo nustatyti molekulinių orbitalių mazgų padėtis, kurios leido sukurti atvaizdus, pagrįstus elektronų buvimo vietomis.

„Jiems pavyko pavaizduoti šaunius mažyčius paveiksliukus, – džiaugiasi kolegų sėkme Nacionalinės Kanados tyrimų tarybos atstovas Deividas Viliniueiva (David Villeneuve). – Skenuojančios tunelinės mikroskopijos metodas yra vertinga molekulių atvaizdavimo technologija. Kartais kvantiniai skaičiavimai nebūna teisingi, o kartais pamatai tai, ko nesitikti.“ Patys tyrėjai tikisi, kad jų darbas pravers kuriant molekulines technologijas.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Neįvertinta Ijo ugnikalnių galia

Jupiterio palydovas Ijo yra vulkaniškai aktyviausias kūnas Saulės sistemoje. Jo paviršiuje priskaičiuojama šimtai ugnikalnių ir daugiau nei 400 vulkaninių įdubų – vadinamųjų paterų, kurios iš esmės yra lavos ežerai. NASA „Juno“ zondo infraraudonojo instrumento JIRAM duomenys atskleidė, kad šių ežerų skleidžiama energija buvo gerokai neįvertinta.

Planetos dydžio banga Veneroje

Venerą gaubia amžinas storas sieros rūgšties debesų sluoksnis. Jis sukasi apie 60 kartų greičiau nei pati planeta. 2016 metais Japonijos zondas „Akatsuki“ šiuose debesyse aptiko dar vieną neįprastą reiškinį: milžinišką atmosferinę bangą, kurios frontas eina iš šiaurės į pietus ir siekia apie 6 000 kilometrų.

Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose

Kai iš geležies atomo išmušamas vidinio sluoksnio elektronas, likusieji, stengdamiesi užpildyti tuštumą, paskleidžia 6,4 kiloelektronvoltų energijos rentgeno spinduliuotę. Ši vadinamoji geležies Kα linija yra svarbus diagnostinis įrankis astronomijai.

2026 m. gegužė
2026-05-08 19:43
11 000 naujų egzoplanetų
2026-05-07 15:36
Kentauro Proksimos artimų tyrimų potencialas
2026-05-06 13:11
Tyrimas: žmonės pradėjo gerokai mažiau kalbėtis tarpusavyje
2026-05-06 11:51
Lietuvos mokslinių tyrimų duomenims – daugiau matomumo, sąveikumo ir koordinavimo
2026-05-01 20:52
Marso magnetinės uodegos plazdėjimas
2026 m. balandis
2026-04-30 17:19
Dirbtinis intelektas užplūdo internetą: 35 % pastaraisiais metais atsiradusių svetainių sukurta neuroninių tinklų
2026-04-30 07:33
Kaip šalti protuberantai išgyvena karštame vainike
2026-04-29 14:58
Asteroidų medžiotojo dr. Kazimiero Černio vardu pavadintas asteroidas
2026-04-29 11:37
Regolitas kaip statybinė medžiaga
2026-04-28 08:22
Nauja virtuali dulkėta Visata
2026-04-27 17:07
KTU mokslininkams įteiktos prestižinės Lietuvos mokslų akademijos premijos
2026-04-27 08:26
Juodoji skylė atsirado anksčiau už savo galaktiką
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama