Šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Materials“ numeryje rašoma apie tyrėjų iš Londono nanotechnologijų centro (Jungtinė Karalystė) bei Romos Sapienzos universiteto (Italija) atrastą metodą, leidžiantį „išpiešti“ superlaidžius kontūrus naudojant rentgeno spindulių pluoštą. Galimybė sukurti ir kontroliuoti mažytes superlaidžias struktūras turėtų praversti kuriant visiškai naujos kartos elektronikos įrenginius.
Superlaidumu yra vadinama medžiagos būsena, kuomet ši praleidžia elektros srovę be jokio pasipriešinimo, tad neiššvaistoma nei kruopelytė papildomos energijos.
Tyrėjų komanda parodė, jog jie gali manipuliuoti aukštatemperatūrio superlaidumo sritimis, kuomet savo rankose turi tam tikrą medžiagą, sudarytą iš deguonies, vario ir sunkesnio retųjų žemės elementų atstovo lantano. Dėl rentgeno spindulių poveikio įvyksta nedidelis deguonies atomų persirikiavimas, sužadinantis aukštatemperatūrį medžiagos superlaidumą. Tokio pobūdžio superlaidumą pirmieji prieš 25 metus aptiko IBM specialistai. Tuomet rentgeno spindulių pluoštas yra panaudojamas kaip pieštukas, nubraižantis dvimačius kontūrus.
Gebėdami ant superlaidininkų išpiešti formas, kurią matmenys nesiekia žmogaus plauko storio, mokslininkai gali ir ištrinti šią kūrybą pakaitinę medžiagą. Taigi dabar tyrėjai turi visas priemones, leidžiančias itin tiksliai piešti ir ištrinti kontūrus visiškai nenaudojant cheminių medžiagų, paprastai nepakeičiamų įrenginių gamybos procese. Galimybė pertvarkyti medžiagos sandarą kur kas labiau praverstų paėmus medžiagas, sudarytas iš metalo atomų ir deguonies. Taikymo pavyzdžiais galėtų būti kuro elementai ir katalizatoriai.
„Mūsų vieno žingsnelio cheminių procesų nereikalaujantis metodas, leidžiantis manipuliuoti superlaidininkais, atveria naujas galimybes kuriant elektronikos įtaisus, ypač perrašant superlaidžiąsias logines grandines, – džiūgauja Londono nanotechnologijų centro direktorius ir projekto tyrėjas profesorius Gabrielis Aeplis (Gabriel Aeppli). – Nepaprastai svarbu surasti vadinamojo keliaujančio pirklio uždavinio sprendimo raktą, mat šis galvosūkis yra daugelio algoritmų pagrindas. Mes norime sukurti kompiuterius, kurie sugebėtų įveikti šį uždavinį, pritaikydami jį tiek genetikos, tiek logistikos sritimis. Toks atradimas reiškia, jog kompiuterinių technologijų proveržis priartėjo dar vienu žingsneliu.“
„Nuostabu, kad keliais paprastais etapais galime suteikti superlaidųjį „intelektą“ medžiagai, sudarytai daugiausia iš įprastų elementų: vario ir deguonies“, – kolegai paantrina Sapienzos universiteto komandos vadovas profesorius Lorencas Biankonis (Lorenco Bianconi).
Paieška archyve
