Rusijos mokslininkai artėja prie užsibrėžto tikslo per artimiausius kelerius metus sukonstruoti kosminį aparatą, pavadinimu „Interheliozondas“, kuris sugebėtų rekordiškai arti prisiartinti prie Saulės.
Projekto autoriai iš Fizikos (FIAN), Jonosferos-Žemės magnetizmo-radijo bangų (IZMIRAN) ir kitų Rusijos mokslų akademijos institutų, kartu su Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ specialistais jau praktiškai užbaigė zondo konstrukcijų projektavimo darbus ir iki šių metų pabaigos turėtų atsirinkti zondo tyrimų įrangą ir jos komponentus. Tuomet paaiškės galutinis „Interheliozondo“ variantas.
Inžinieriai tikisi, jog jų kuriamas zondas centrinį mūsų planetinės sistemos šviesulį galės tyrinėti iš labai arti – iš atstumo, prilygstančio 30–40 Saulės skersmenų. Apie tokio kosminių tyrimų aparato konstravimą kalbėti pradėta dar 2005 m. Dabar šis projektas įtrauktas į federalinę Rusijos kosmoso programą.
Manoma, kad rusų dirbtiniame Saulės palydove buvo sumontuota 17 tyrimams skirtų instrumentų ar įrenginių. Tiesa, bendras jų svoris negalės viršyti 120 kg. Šio apribojimo laikytis reikės labai griežtai ir tiksliai, tad teleskopai, koronografai ir kita tyrimų aparatūra bus gaminama naudojant pažangiausias technologijas ir konstrukcines medžiagas. Tačiau bene didžiausias iššūkis projekto autoriams – šiluminio skydo, atlaikysiančio maždaug +600 °C karštį, sukūrimas.
Vienas iš projekto dalyvių, Rusijos mokslų akademijos Kosminių tyrimų instituto direktorius Levas Zelionyj viliasi, jog kosminį aparatą misijos metu prie Saulės pavyks priartinti ir per „skrydžio aukščio nuotolį“, t. y., per 10–12 Saulės radiusų. Tuomet reikėtų spręsti ne tik perkaitimo, bet ir ekrano išgaravimo problemą – tokiu atveju aplink kosminį zondą susidarytų nedidelė dirbtinė atmosfera, kuri galėtų iškraipyti matavimų duomenis.
Kaip informuoja Fizikos mokslų institutas, „Interheliozondo“ šiluminis skydas bus gaminamas iš volframo, molibdeno ir kitų nelydžių metalų lydinio. Konstruojamas aparatas turėtų būti rimtas impulsas ne tik kosmoso bei astrofizikos, bet ir medžiagų savybių bei atsparumo tyrimų sritims. Jei viskas vyks pagal planą, raketa „Sojuz-2“ „Interheliozondą“ į beorę erdvę turėtų iškelti iki 2015 metų pabaigos.
Panašios paskirties kosminį zondą konstruoja ne tik rusai. Europos kosminė agentūra ESA kuria kosminį aparatą „Solar Orbiter“, kuris mūsiškę žvaigždę stebėtų iš 60-čiai Saulės radiusų prilygstančio atstumo (kiek arčiau Saulės nei Merkurijaus orbita). Dirbtinį Saulės palydovą „Solar Probe“ kuria ir amerikiečiai, kuris, kaip planuojama, turėtų skrieti vos 8,5 Saulės radiusų atstumu.
Rusai pabrėžia, jog jų projekto darbai, lyginant su konkurentų, yra kur kas labiau pasistūmėję. JAV „Solar Probe“ planuotų paleisti maždaug 2018-aisiais, o ESA savąjį „Solar Orbiter“ – 2017-aisiais.
Paieška archyve
