Pitsburgo universiteto tyrėjai išrado technologiją, kuri gali pasitarnauti ateities kartoms kuriant ypatingai galingus ir didžiule atmintimi pasižyminčius kvantinius kompiuterius bei kitus pažangius elektronikos įrenginius. Vienintelio elektrono tranzistorius „SketchSET“ yra pirmas tokio tipo nanoįtaisas, pagamintas oksidų pagrindu.
„SketchSET“ („Sketch-based single-electron transistor“) įtaiso centre yra plika akimi nematoma 1,5 nanometro pločio „salelė“, kurios veikimui pakanka vieno ar poros elektronų. Tokie maži įtaiso matmenys sudaro idealias sąlygas jį pritaikyti daugelyje pažangių duomenų apdorojimo sistemų. Tokių tranzistorių pagrindu galėtų būti kuriami kvantiniai procesoriai – nepalyginamai galingesni už moderniausius šiuolaikinius superkompiuterius.
Tranzistoriumi elektronikoje vadinamas puslaidininkinis įtaisas, paprastai naudojamas elektroniniams signalams sustiprinti ar nukreipti. Tranzistorius yra fundamentali kompiuterių ir kitų modernių elektroninių prietaisų detalė.
Nanotranzistoriai galėtų būti naudojami ir itin „tankių“ atminties plokščių gamybai, tad įgalintų kietuosiuose kompiuterių diskuose ar laikmenose talpinti fantastiškus informacijos kiekius.
Tačiau tai – dar ne visos subatominės išradimo pritaikymo galimybės. Mokslininkai tvirtina, jog smulkutė tranzistoriaus centre esanti „salelė“ galėtų būti naudojama ir kaip dirbtinis atomas. Savo ruožtu, tai atvertų galimybes kurti naujos kartos elektronines medžiagas (superlaidininkus, pasižyminčius natūralioms medžiagoms nebūdingomis ypatybėmis).
Tačiau, ko gero, didžiausias privalumas – įtaiso pritaikomumas duomenų apdorojimo procesuose ir įrenginiuose. Kadangi nanotranzistorius yra sukurtas oksidų pagrindu, jis pasižymi feroelektrinėmis savybėmis, leidžiančiomis juos išnaudoti konstruojant kompiuterio atminties blokus. Turint omenyje, kad tokie nanotranzistoriai gali veikti net ir išjungus elektros srovę, tai reiškia, jog šių tranzistorių pagrindu sukonstruoti ateities kompiuteriai galbūt pajėgs talpinti duomenis be išorinio energijos šaltinio.
Paieška archyve
