Elektronika.lt
 2026 m. sausio 31 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 31 d. 19:19
Šaltis atskleidžia elektromobilių silpnąją vietą: žiemą tai nustebina net patyrusius vairuotojus
Sausio 31 d. 17:48
Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės ir kaip jas atpažinti
Sausio 31 d. 15:18
Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp standžiųjų ir lanksčiųjų grandinių surinkimo reikalavimų?
Sausio 31 d. 13:13
Ekspertai atkreipia dėmesį: dirbtinis intelektas pradėjo naują privatumo apsaugos etapą
Sausio 31 d. 11:25
5 dažniausi mitai apie brūkšninius kodus Lietuvoje
Sausio 31 d. 10:48
Skaitmeniniai kišenpinigiai ir dingęs vertės pojūtis: kaip su vaikais kalbėtis apie pinigus?
Sausio 31 d. 09:36
Kaip išsirinkti geriausią Europos PCB gamintoją mano prototipų gamybai?
Sausio 31 d. 07:30
Ar mes valdome savo išmaniuosius telefonus, ar jie – mus? Ekranų poveikį prilygina azartiniams lošimams
Sausio 30 d. 20:35
Telefonas žiemą miršta greičiau nei bet kada: kaip per šalčius išsaugoti išmanųjį ir nervus?
Sausio 30 d. 17:19
Kokios yra paslėptos elektronikos gamybos išlaidos, kurios užklumpa startuolius nepasiruošusius?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, RDR2 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Kaimynystėje – milijardai pasaulių

Publikuota: 2011-02-25 18:57
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“
Inf. šaltinis: Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“

Mokslininkai atliko pirmąjį mūsų galaktikos planetų surašymą. Skaičiai – astronominiai: Paukščių Take sukasi mažiausiai 50 milijardų planetų. Bent 500 milijonų iš šių planetų yra zonoje, kur temperatūra yra nei per aukšta, nei per žema, kad galėtų egzistuoti gyvybė.

Tokie duomenys buvo išvesti remiantis stebėjimais, kuriuos atliko NASA teleskopas „Kepler“, skirtas į Žemę panašių planetų paieškai. Šis teleskopas planetas pastebi tada, kai jos praskrieja tarp Žemės ir žvaigždės, aplink kurią sukasi. Pasak „Kepler“ misijos vadovo Williamo Boruckio, astronomai pirmiausia įvertino, kiek planetų „Kepler“ užfiksavo 2009 metais, o tada apskaičiavo tikimybę kiekvienai žvaigždei turėti savų planetų.

Iki šiol „Kepler“ mūsų galaktikoje yra radęs 1235 planetas, iš kurių 54 yra vadinamojoje gyvybės zonoje. Palydovas pačių planetų netyrinėja, tačiau jis leidžia astronomams geriau suprasti, kiek į Žemę panašių pasaulių galėtų egzistuoti Paukščių Take. Prietaisas stebi vieną keturišimtąją nakties dangaus dalį, ir pagal joje pastebėtus dangaus kūnus mokslininkai daro platesnes prielaidas.

W. Boruckio ir kolegų skaičiavimais, bent po vieną planetą turi kas antra žvaigždė, o viena iš 200 žvaigždžių turi planetą gyvybės zonoje. Tai patys kukliausi skaičiavimai, nes žvaigždės gali turėti ir po keletą planetų, o „Kepler“ teleskopas dar neįžiūri planetų, kurios yra tolėliau nuo žvaigždės. Pavyzdžiui, jeigu prietaisas būtų už 1000 šviesmečių nuo Žemės ir pastebėtų praskrendančią Venerą, tikimybė, kad jis pastebės ir Žemę, yra viena iš aštuonių.

Kad numatytų bendrąjį planetų skaičių, mokslininkai įvertino, kaip dažnai planetų pasitaikydavo „Kepler“ stebimame plote, o tada atsižvelgė į tai, kiek žvaigždžių dega Paukščių Take.

Ilgai buvo manoma, kad mūsų galaktikoje egzistuoja apie 100 milijardų žvaigždžių, tačiau praėjusiais metais JAV Yale universiteto mokslininkas patikslino šį skaičių iki maždaug 300 milijardų.

Ir visa tai – Paukščių Take. Mokslininkų skaičiavimais, visatoje egzistuoja 100 milijardų galaktikų.

W. Boruckio teigimu, nauji skaičiavimai skatina galvoti apie gyvybę už Žemės ribų: „Sekantis klausimas: kodėl jie mūsų neaplankė?“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (6)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Saulės žybsnius paleidžia magnetinė lavina

Saulės žybsniai yra galingi sprogimai žvaigždės vainike, kuriame magnetinio lauko. Nepaisant daugiau nei pusšimčio metų tyrimų, vis dar turime daugybę klausimų apie juos. Vienas jų – kaip magnetinė energija perduodama vainiko plazmai ir kaip ji įgreitina daleles.

Netikėtai karštas galaktikų spiečius

Iki šiol karštoji tarpgalaktinė terpė buvo aptikta vos keliose sistemose, kurių šviesa mus pasiekia iš laikų mažiau nei trys milijardai metų po Didžiojo sprogimo. Dabar astronomai aptiko karštosios tarpgalaktinės terpės ženklus besiformuojančiame spiečiuje SPT2349-56, kurį matome iš 1,4 milijardo metų amžiaus Visatos.

Kinija stabdo didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo projektą

Kinija sustabdė didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo statybą. Planuotas žiedinis elektronų ir pozitronų susidūrintuvą (CEPC) turėjo būti maždaug 100 kilometrų ilgio – gerokai ilgesnis nei šiuo metu CERN veikiantis Didysis hadronų greitintuvas (LHC), kurio ilgis siekia 27 kilometrus.

2026 m. sausis
2026-01-29 18:14
Mokslininkai kuria „mini smegenis“: atskleistas paslėptas šizofrenijos ir bipolinio sutrikimo kodas
2026-01-29 09:44
Raudonųjų taškelių masės – normalios
2026-01-28 10:31
Nykštukinių galaktikų susijungimai
2026-01-27 13:07
Sprogimų Galaktikos centre atspindžiai
2026-01-27 09:11
Mokslininkai pripažįsta esminę klaidą: ateiviai galėjo siųsti ženklus jau dešimtmečius
2026-01-26 16:47
Juodųjų skylių išmetimų konkurencija
2026-01-25 14:37
Smūgis sukūrė Mėnulio asimetriją
2026-01-24 12:36
Elektronikos atliekos taps vertingesnės nei kada nors anksčiau
2026-01-23 12:53
NASA dalinasi stulbinančiais vaizdais: tai vienas plačiausių iki šiol užfiksuotų vaizdų iš Marso
2026-01-21 12:08
Pasitvirtinus šiai mokslininkų sukurtai technologijai – tradicinės saulės baterijos gali tapti istorija
2026-01-20 15:52
Prezidentas Šveicarijoje susitiko su CERN generaliniu direktoriumi
2026-01-19 12:31
Kinijos saulės baterijų laukas slepia kur kas daugiau nei energiją
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama