Geros sveikatos paslaptis labiausiai priklauso nuo genų, gyvenimo stiliaus ir sėkmės. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad ligoms gali turėti įtakos ir metų laikas, kuriuo gimėte.
Smegenų vėžys. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad susirgti šia liga labiausiai rizikuoja žmonės, gimę sausį ir vasarį, mažiausiai – liepą ir rugpjūtį. Dėl to būtų galima kaltinti infekciją ir aplinkoje slypinčius toksinus.
Širdies liga. Gimusieji šaltuoju metų laiku ilgainiui gali sukaupti pernelyg dideles riebalų atsargas, patirti širdies problemų. (Nors širdies liga nebėra mirties nuosprendis.)
Epilepsija. Tyrimai rodo, kad sausį ir gruodį gimsta daugiau epileptikų, negu kitais mėnesiais. Mažiausiai susirgti šia liga rizikuoja gimusieji rugsėjį. Epilepsija yra antroji neurologinė liga po migrenos.
Depresija. Gimusieji per pirmuosius tris metų mėnesius, ypač vasarį, bus linkę į depresiją. Manoma, kad taip yra dėl saulės šviesos stygiaus tuo metų laiku.
Tuklumas. Ištyrus anglų vyrus paaiškėjo, kad tie, kurie gimė per pirmuosius šešis metų mėnesius, ypač vasarį, tikriausiai bus aptukę. Šaltis gali sulėtinti vaiko medžiagų apykaitą, o suaugusieji sendami gali tą lėtą apykaitą išsaugoti.
Autizmas. 22 metus tyrus jaunus pacientus, sergančius autizmu, paaiškėjo, kad šios ligos rizika padidėja gimusiems kovą ir rugpjūtį. Dėl to gali būti kaltos infekcijos, vyraujančios pradėjimo metu arba pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Elgesys. Švedų tyrinėtojai teigia, kad jūsų gimimo sezonas gali būti susijęs su tam tikrais asmenybės bruožais. Mokslininkai išsiaiškino, kad tarp visų suaugusiųjų, jaučiančių nerimą ar nuotaikos svyravimus, gimusieji tarp vasario ir balandžio turėjo žemą serotonino – smegenų chemikalo, kuris mus verčia gerai jaustis, – lygį.
Astma. Gimusiems apie balandį tris kartus padidėja galimybė pirmaisiais metais susirgti astma, jeigu motina paskutiniais nėštumo mėnesiais patyrė žiedadulkių poveikį. Taip yra todėl, kad antikūnai, susidarę kovai prieš žiedadulkes, prasiskverbia į vaiko kraują ir veikia jo imuninę sistemą.
Apetito stoka. Laikotarpis tarp kovo ir birželio – didžiausia rizika, kai 13 proc. padaugėja dėl to kenčiančių naujagimių. Priežastis dar nežinoma.
Sezoninis emocijų sutrikimas (SAD). Vieno tyrimo duomenims, žmonės, gimę gegužę, tikriausiai sirgs SAD. Jo priežastys neaiškios. Didelė nėštumo dalis tenka žiemai, kai sumažėja natūralaus apšvietimo lygis.
Disleksija. Mokslininkai tvirtina, kad disleksijos atvejų padaugėja ankstyvą vasarą. Disleksija – liga, turinti įtakos sugebėjimui išmokti skaityti, rašyti ir žodžiuose nurodyti raides.
Intelektas. „Vasariniai“ vaikai dažniausiai geriau skaito ir sprendžia bendravimo testus.
Pilvo liga. Tai virškinimo sutrikimas, kai žmogus netoleruoja kviečiuose ir rugiuose esančio glitimo. Ji gali pažeisti žarnyną, sukelti svorio mažėjimą, anemiją ir osteoporozę. Tyrimai įrodė, kad vasarą gimę žmonės 40 proc. labiau rizikuoja susirgti pilvo liga.
Dauno sindromas. Kai kurie tyrimai parodė, kad vaikai, gimę liepą ir visą vasarą, rizikuoja susirgti Dauno sindromu. Vienas iš tūkstančio vaikų gimsta sirgdamas. Mokslininkai mano, kad tam įtakos gali turėti žiemą besitęsiantis motinos nėštumas.
Hodžkino liga. Gimusieji liepą gali dažniau sirgti Hodžkino liga – limfos ir dalies imuninės sistemos vėžiu. Danų tyrinėtojai atrado, kad liepos mėnesį gimę vaikai 21 proc. labiau rizikuoja susirgti šia liga, negu gimę kitais mėnesiais.
Krono liga. Vasarą gimę vaikai labiau rizikuoja susirgti šiuo žarnyno uždegimu. Jo priežastis nežinoma, tačiau įtariama, kad įtakos gali turėti bakterijos ir virusai.
Diabetas. Švedų tyrinėtojai išaiškino, kad rugpjūtį gimę žmonės smarkiai rizikuoja jaunystėje susirgti I tipo diabetu. Spalį – mažiausiai. Nėštumo metu moteris rizikuoja užsikrėsti sezoninėmis virusinėmis infekcijomis, kurios gali pažeisti dar negimusio kūdikio imuninę sistemą, dėl kurios šis gali susirgti diabetu.
Artritas. Reumatoidiniu artritui sergantys žmonės dažniausiai būna gimę tarp rugsėjo ir gruodžio. Tyrinėtojai spėja, kad įtakos gali turėti ultravioletinės radiacijos pasisavinimo skirtumai. Galima kaltinti ir infekcijas, kuriomis užsikrečiama šaltaisiais mėnesiais.
Ūmios kūdikio mirties sindromas (SIDS). Labiausiai rizikuoja rugsėjį gimę vaikai, mažiausiai – balandį.
Egzema. Ištyrus daugiau kaip 400 ligonių paaiškėjo, kad spalis – didžiausios rizikos mėnuo. Viena teorijų teigia: kažkurie rudeninės aplinkos elementai gali išjudinti ligą.
Daugybinė sklerozė. Daugiausia šia liga sergančių žmonių gimė spalį ir balandį. Mokslininkai teigia, kad tai gali būti genetinių veiksnių, kritišku metu pažeidusių nervų sistemą, pasekmė.
Alergijos. Olandų tyrinėtojai išaiškino, kad žmonės, gimę tarp lapkričio ir sausio, tikriausiai turės alergiją katėms ir šunims. Taip gali atsitikti dėl ilgo buvimo su namų numylėtiniais, kurie žiemą dažniausiai būna patalpose. Tačiau kiti tyrimai rodo, jog gyvūnai pirmaisiais vaiko gyvenimo metais gali apsaugoti jį nuo alergijos ir sumažinti astmos riziką tolimesniame gyvenime.
Šienligė. Ištyrus 5500 žmonių paaiškėjo, kad gimusieji tarp lapkričio ir gegužės labiausiai rizikuoja susirgti šienlige. Manoma, kad jos priežastis – aplinkos įtaka augančiam vaisiui.
Leukemija. JAV tyrinėtojai teigia, kad tarp leukemija sergančių vaikų daugiausiai yra tokių, kurie gimė žiemą. Leukemiją gali sukelti infekcija pradėjimo ar ankstyvojo nėštumo metu.
Ilgaamžiškumas. Žiemą gimę žmonės gyvena ilgiau nei gimusieji vasarą.
Ūgis. Tyrimai rodo, kad „gruodinukai“ gimsta vidutiniškai 2,2 mm mažesni nei „pavasariniai“ vaikai. Tai gali būti susiję su motinos buvimo šviesoje laiku vėlyvuoju nėštumo periodu.
Paieška archyve
