Rengiamasi bandomajam raketos „Ares 1-X“ skrydžiui

Į paleidimo aikštelę gabenamas naujos NASA raketos prototipas „Ares 1-X“, kuris, tikimasi, dar šį mėnesį pakils bandomajam skrydžiui.

Ypač plona, 100 metrų aukščio raketa nešėja yra demonstracinė versija įrenginio, kuriuo per artimiausią dešimtmetį į kosmosą bus gabenami astronautai.

Planuojama, jog dar šio mėnesio pabaigoje „Ares 1-X“ pakils nepilotuojamam 2 minučių trukmės bandomajam skrydžiui, kurio metu tikimasi išbandyti pagrindines raketos dizaino koncepcijas ir surinkti inžinerinių duomenų.

Tačiau projekto tolimesnė ateitis dar nežinoma. Gali būti, kad artimiausiu metu jis bus nutrauktas.

JAV prezidentas Barackas Obama dar gegužę sudarė ekspertų grupę, kuri turi peržiūrėti Amerikos žmonių pilotuojamų skrydžių į kosmosą planus ir prioritetus.

Patariamoji grupė pasiūlė nemažai galimybių, kaip astronautus galima nugabenti į kosmosą, o daugeliui jų nereikia tokių raketų nešėjų, kaip naujoji „Ares“.

Komisija savo galutinę ataskaitą Baltiesiems rūmams turėtų pateikti šią savaitę.

Antradienį raketa „Ares 1-X“ iš Kennedy kosminių skrydžių centro raketų surinkimo pastato gabenama į už 6,7 kilometrų esančią paleidimo aikštelę. Kelionė turėtų trukti apie 7 valandas.

350 mln. JAV dolerių kainuosiantis bandomasis raketos skrydis, planuojama, turėtų vykti ne anksčiau kaip spalio 27 dieną.

Raketa pakils į maždaug 40 kilometrų aukštį, tuo metu bus fiksuojami jos aerodinaminiai, valdymo ir veikimo rodikliai. Šis demonstracinis skrydis leis pakoreguoti raketos dizainą, kad sukūrus tikrąją raketą, ji skristų taip, kaip ir tikimasi.

„Tai aukšta raketa, jau daugiau kaip trys dešimtmečiai, kai kas nors kūrė tokio aukščio raketą. Tai buvo „Saturn V. Ant „Ares“ įrengta 700 daviklių. Šio skrydžio esmė – suprasti, kaip tokios formos, svorio ir aukščio raketa iš tikrųjų skris“, – teigė raketos inžinierius Trentas Smithas.

Viršutinė raketos dalis yra maketas. Jis sukurtas atsižvelgiant į ten būsiančios įgulos kapsulės ir avarinio išėjimo mechanizmo formą ir svorį.

Skrydžio metu viršutinė dalis atsiskirs nuo raketos ir visi elementai sugrįš atgal į Žemę.

Nešančioji raketa, išsiskleidus parašiutams, turėtų nusileisti į Atlanto vandenyną. Vėliau ją tirs NASA inžinieriai. Imitacinis įrenginio modelis po susidūrimo su vandeniu bus sunaikintas.

JAV kosmoso agentūra jau kitąmet turėtų baigti daugkartinių erdvėlaivių programą, tad vystomas naujas ją pakeisti turėsiantis projektas „Constellation“.

„Constellation“ projekto tikslas – sukurti dvi naujas raketas: „Ares 1“, gabensiančią į kosmosą astronautus, ir raketą nešėją „Ares 5“, galėsiančią į orbitą iškelti pilotuojamos kapsulės kelionei į Mėnulį ir toliau reikalingą įrangą.

Tačiau visi šie planai šiuo metu peržiūrimi, o apžvalgininkai prognozuoja, jog „Ares“ vystymo planai gali būti smarkiai pakeisti arba visiškai atšaukti.

Jei viskas vyks, kaip planuojama dabar, pilotuojama „Ares 1“ raketa galėtų pakilti ne anksčiau kaip 2016 metais.