Amerikos mokslininkai iš Džordžijos technologijos instituto ir Kalifornijos universiteto sukūrė naują, paprastą ir patikimą metodą, leidžiantį diagnozuoti vėžinius susirgimus auksinių nanokapsulių dėka. Diagnostikos principas paremtas tuo, kad aukso nanodalelės susijungia su specifiniais antikūnais ant vežinių ląstelių. Tuo pačiu metu aukso nanodalelės vengia sveikų ląstelių, todėl galima „kartografuoti“ naviką kelių ląstelių tikslumu.
Daugelis vėžinių ląstelių savo paviršiuje sukaupia baltymą, kuris vadinamas epidermalinio faktoriaus augimo receptoriais (EFGR), o sveikos ląstelės šio baltymo paprastai nekaupia. Aukso nanodalelių sujungimas su EFGR antikūnais, paprastai vadinamais anti-EFGR, leido mokslininkams sujungti nanodaleles su pačiomis vėžinėmis ląstelėmis.
Mokslininkai nustatė, kad aukso nanodalelės 600 proc. labiau linkusios jungtis su vėžinėmis ląstelėmis nei su sveikomis. Labiausiai šia savybe pasižymėjo 35 nanometrų dydžio dalelės.
Naujas metodas patrauklus tuo, kad jis nereikalauja brangios įrangos, galingų mikroskopų ar lazerių. rezultatui gauti pakanka paprasto mikroskopo ir baltos šviesos.
Kitas metodo privalumas - operatyvumas. Paveikus vėžines ląsteles aukso nanodalelėmis, rezultatas gaunamas akimirksniu. Be to, galima įžiūrėti kiekvieną vėžinę ląstelę. Tai suteikia dar neregėtas galimybes diagnozuoti metastazes ir naikus tada, kai tik šie pradeda vystytis.
Galiausiai, ši metodika nėra toksiška žmogaus ląstelėms. Kitos metodikos šia savybe nepasižymi ir yra toksiškos.
Paieška archyve
